Autorius: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Teatro vadovo CV

Laima Vilimienė

Darbo patirtis

Nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė
Nuo 2002 m. iki 2018 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro  generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Nuo 1995 m. iki 2002 m. – Informacijos ir reklamos skyriaus vadovė (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras)
Nuo 1997 m. iki dabar – Meno vadybos skyriaus lektorė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Nuo 1991 m. iki 2001 m. – Muzikos istorijos ir teorijos disciplinų dėstytoja (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija)

Išsilavinimas ir kvalifikacija

2006 m. – Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis (ISM  Vadybos ir ekonomikos universitetas)
2006 m. – Vadybos magistras (Master of Management) (BI Norvegijos vadybos institutas  (BI Norwegian School of Management))
1991 m. – Muzikos istorijos specialybė (muzikologo, dėstytojo kvalifikacijos) (Lietuvos muzikos ir teatro akademija (tuomet — Lietuvos muzikos akademija))

Kiti gebėjimai:
2006 m. rugsėjo mėn. stažavausi atlikėjų meno organizacijose Belgijoje. PEARLE organizacijos projektas – „Europos sąjungos šalių senbuvių ir naujų narių atlikėjiško meno organizacijų socialinio dialogo stiprinimas ir gebėjimų plėtojimas“
2005 m.  suteiktas meno kūrėjo statusas (LR kultūros ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. ĮV-515),

Ekspertinė veikla:
2017 m. spalis – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos darbo grupės Profesionaliojo scenos meno nacionalinei programai parengti narė
2008 m. – 2010 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muzikos ekspertė
2004 m. – 2007 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos paramos jauniesiems menininkams ekspertų komisijos narė

Papildoma informacija

Publikacijos:
Publikuota  apie 100 straipsnių, muzikologijos bei meno vadybos temomis. Svarbesni iš jų:
* Vilimienė, Laima. Giuseppe’s Verdi operos prekės ženklo kontekste // Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga [Tarptautinių operos seminarų (2006–2015) straipsnių rinktinė lietuvių ir anglų kalbomis]. Vilnius. 2015, p. 211-218. ISBN 978-9955-979-02-8
*Vilimienė, Laima. Atlikėjų meno kultūros produkto sudedamosios dalys Giuseppe’s Verdi operų pavyzdžiu // Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014. ISBN 978-609-8071-19-1
*Vilimienė, Laima. Musical Painting and Painterly Music in the Art of A. Scoenberg and W. Kandinsky. In: Principles of music composing: Links between Music and Arts. 12th International Music Theory conferece. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012, p. 64-67. ISBN 978-609-8071-09-2
* Vilimienė, Laima. Atlikėjų meno organizacijų sėkmės kriterijai – teorija ir praktika// Meno aritmetika. Kultūros vadyba Lietuvoje // Vilnius, 2007, p. 90-107. ISBN 978-9986-16-592-7
* Vilimienė, Laima. „Sėkmingos veiklos garantas – efektyvi strateginio valdymo sistema“ – „Bravissimo“, 2007, Nr. 7-8, p. 56, ISSN 1822-3001
*Vilimienė, Laima. „Strateginis valdymas atlikėjiško meno organizacijose“ – „Bravissimo“, 2007 Nr.4, p.23-25, ISSN 1822-3001
* Vilimienė, Laima. Apie muzikos ir dailės sąsajas A. Schoenbergo, W. Kandinskio ir M.K. Čiurlionio kūryboje// M. K. Čiurlionis ir pasaulis // Vilnius, 2006, p. 16-23
* Vilimienė, Laima. Viduramžių pasaulietinė muzika // Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas. I dalis. Vilnius, 2003, p. 90-109, ISBN 9986-498-35-X

Projektai:
Daugelio muzikos projektų organizacinių grupių narė, vadovė; kūrybinių projektų idėjų generatorė ir organizatorė; meistriškumo kursų, vertinimo komisijų narė (pvz. Tarptautinių festivalių Lietuvoje (KOPA’93, 94, 95, 96 Klaipėdoje, MUSICA FICTA’97 ir GAIDA’96 Vilniuje), konsultantė ir organizatorė; Baltijos arfos muzikos festivalio 2011 m. organizatorė; Tarptautinio „Vilniaus operos festivalio“ 2009 m. organizacinės grupės vadovė; 2008 m. LNOBT vaikiškos operos konkurso komisijos narė; nuo 2013 m. kasmetinės Jaunųjų operos solistų perklausos komisijos pirmininkė ir t.t.

Konferencijos, seminarai:
2017 m.  seminaras Ciklas: Sėkminga meno ir kultūros organizacijų vadyba (The Cycle: Management of Successful Arts and Cultural Organizations). Jungtinės Amerikos Valstijos. University of Maryland, College Park. 6 savaičių kursas.
2016 m.  Pasaulio teatras. Operos teatrų asociacija Opera Europa. Konferencija. Nyderlandai, Amsterdamas. Dalyvė.
2016 m.  NordBaltic festivalių platforma. Konferencija. Lietuva, Vilnius. Diskusijų dalyvė.
2016 m.  Analitinė praktika: tyrimai meno edukacijos srityje. Asociacijos Reseo konferencija. Prancūzija, Paryžius. Diskusijų dalyvė.
2016 m. Asociacijų Opera Europa ir Fedora organizuotas Fundraisingo (Lėšų paieška) forumas. Vokietija, Berlynas. Dalyvė.
2015 m.  Rinkodaros ypatumai LNOBT. Asociacija Opera Europa. Rinkodaros ir komunikacijos forumas. Diskusijų dalyvė.. Ispanija, Barselona.
2015 m.  Atlikėjų meno ateitis. Europos atlikėjų menu sektoriaus darbdavių asociacijos lygos (PEARLE) tarptautinė jubiliejinė 50-oji konferencija „Atlikėjų meno ateitis“. Delegatė ir diskusijų dalyvė. Čekija, Praha
2014 m.  Apskrito stalo dalyvė. „Lietuvos muzikinis teatras šiandien: kas vyksta ir ką galima nuveikti“. Apskritojo stalo diskusija. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Lietuva,
2014 m.  skaitytas pranešimas “G. Verdi operos – prekės ženklas?”. HARPS simpoziumas „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“. Lietuva, Vilnius.
2014 m. Konferencija Classical NordicBaltic. Latvija, Ryga. Delegatė ir diskusijų dalyvė
2012 m. skaitytas pranešimas 12-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Muzikos komponavimo principai: muzikos ir vaizduojamųjų menų sąsajos“. Pranešimo tema „Musical Painting and Painterly Music in the Art of A. Schoenberg and W. Kandinsky“. Vilnius, 2012 m. spalis.
2012 m. Europos atlikėjų menų sektoriaus darbdavių asociacijos lygos (PEARLE) tarptautinė konferencija Briuselyje (Belgija) tema „Social dialogue in the EU  live performance sector“. Konferenciją rėmė Europos Komisija. Dalyvavimas Europos sąjungos gyvojo atlikimo meno sektoriaus organizacijų vadovų apskritoje stalo diskusijose. Briuselis.
2010 m. Baltijos šalių operos teatrų rinkodaros specialistų seminaras. Latvijos nacionalinė opera (Ryga), Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras (Talinas)
2008 m. Atstovavo Lietuvą pristatant šalies muzikos industriją Tarptautinėje muzikos mugėje MIDEM, Kanuose (Prancūzija)

Apdovanojimai:
Straipsnis „Viduramžių pasaulietinė muzika“, publikuotas vadovėlyje „Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas. I dalis“. 2006 m. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlio konkurse šio vadovėlio autorių kolektyvas įvertintas I-ąja vieta.

Narystės:
Nuo 2002 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.

Informacija apie darbo užmokestį

Klaipėdos muzikinio teatro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priemokas, premijas, užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą) eurais neatskaičius mokesčių.

2019 m. darbuotojų darbo užmokestis padidėjo dėl perskaičiuotų atlyginimų 2019 m. sausio 1 d., kurį įtakojo mokesčių reforma, pakeitusi darbo užmokesčio apmokestinimą (darbo užmokesčio apmokestinimo bazei).

Darbo užmokesčio pokyčiai galimi dėl nedarbingumo, atostogų ar kitų, įtakojančių darbo užmokesčio
apskaičiavimą, priežasčių.

 

 

2018 m.

Pareigybės pavadinimas

2018 m. I ketv. 2018 m. II ketv. 2018 m. III ketv. 2018 m. IV ketv. 2018 m.
Teatro vadovas ir jo pavaduotojai 1628,14 1611,14 1529,77 1705,77  1629,47
Struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai 1157,25 1152,32 1149,50 1263,17  1179,56
Specialistai 672,00 675,55 694,44 723,77  691,31
Kvalifikuoti darbuotojai 559,95 554,47 614,16 581,69  577,13
Darbininkai 446,65 450,82 483,44 431,59  454,17

 

Darbo užmokesčio pokyčiai galimi dėl nedarbingumo, atostogų ar kitų, įtakojančių darbo užmokesčio apskaičiavimą, priežasčių.

2018 m. daliai darbuotojų darbo užmokestis padidėjo dėl darbuotojams, pavedus atlikti nenumatytus ir sudėtingus/papildomus darbus, mokama priemoka, prie darbo užmokesčio.

 

2017 m.

Pareigybės pavadinimas

2017 m. I ketv. 2017 m. II ketv. 2017 m. III ketv. 2017 m. IV ketv. 2017 m.
Teatro vadovas ir jo pavaduotojai 1637,18 1649,04 1773,11 1823,94 1720,82
Struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai 1031,66 1009,29 1016,85 1086,22 1036,00
Specialistai 696,34 667,31 684,45 715,09 690,80
Kvalifikuoti darbuotojai 533,07 577,40 581,08 563,85
Darbininkai 490,00 423,39 432,60 490,27 459,07

 

2016 m.

Pareigybės pavadinimas 2016 m. I ketv. 2016 m. II ketv. 2016 m. III ketv. 2016 m. IV ketv. 2016 m.
Teatro vadovas ir jo pavaduotojai 1254,69 1446,30 1506,94 1603,57 1452,88
Struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai 745,40 871,57 1058,28 1077,76 938,25
Specialistai 552,89 552,66 618,64 708,35 608,14
Kvalifikuoti darbuotojai
Darbininkai 422,83 419,46 447,90 528,06 454,56

 

2015 m.

Pareigybės pavadinimas 2015 m. I ketv. 2015 m. II ketv. 2015 m. III ketv. 2015 m. IV ketv. 2015 m.
Teatro vadovas ir jo pavaduotojai  1037,49 1215,38  –  1206,00
Struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai  725,55  769,00  –  –  793,00
Specialistai  522,15  519,03  –  497,00
Kvalifikuoti darbuotojai  –  –  –
Darbininkai  360,13  356,31  388

 

 

2014

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2014 m. vidutinis mėnesio darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priedus bei priemokas) litais, neatskaičius mokesčių

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2014 m.  I pusm. vidutinis mėnesio darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priedus bei priemokas) litais, neatskaičius mokesčių 

2013

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2013 m. I pusm. vidutinis mėnesio darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priedus bei priemokas) litais, neatskaičius mokesčių

Teatro darbuotojams atlyginimai mokami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511. Nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d., sumažinus bazinės mėnesinės algos dydį nuo 128 iki 122 litų, visiems darbuotojams atlyginimai sumažėjo.

Biudžeto ataskaitos

 

 

2019 m. II ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitos

2019 m. I ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitos

2018 m. biudžeto vykdymo atskaitomybė

2018 m. II ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitos

2018 m. I ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitos

2018 m. III ketvirčio biudžeto vykdymo atskaitomybė

2017 m. Biudžeto vykdymo atskaitomybė

2017 M. III KETVIRČIO BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

2017 m. I pusmečio biudžeto atskaitomybė

2017 M. I KETVIRČIO BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

2016 M. BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

2015 M. BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

2014 M. IV KETVIRČIO BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

 

2013 M. BIUDŽETO ATSKAITOMYBĖ

2013 m. biudžeto atskaitomybės aiškinamasis raštas

2013 m. biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į biudžetą, biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, skiriamų programoms finansuoti, ataskaita

2013 m. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita

2013 m. finansinės nuomos (lizingo) ir pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimų ataskaita

2013 m. mokėtinų ir gautinų sumų ataskaita

2013 m. nepanaudotų biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lešų, skiriamų programoms finansuoti, suvestinė ataskaita

 

VEIKLOS PLANAI

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2017 m. veiklos planas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2016 m. veikos planas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2015 m. veiklos planas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2014 m. veiklos planas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2013 m. veiklos planas

 

ATASKAITOS

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2017 m. veiklos ataskaita

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2016 m. veiklos ataskaita

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2015 m. veiklos ataskaita

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2014 m. veiklos ataskaita

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2013 m. veiklos ataskaita

Karjera

Nuostatai

 

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuostatai 2018 m.

Muzikinis rugpjūtis pajūryje

„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“– tai kasmet rugpjūčio mėnesį organizuojamas tarptautinis profesionalaus scenos meno festivalis, vykstantis Vakarų Lietuvos regione. Festivalio tikslas – įvairiomis formomis puoselėti bei pristatyti profesionalųjį scenos meną. Jis išsiskiria savo programos tęstinumu ir pasižymi žanrų įvairove: simfoninės muzikos programomis, opera, šokio spektakliais.

 

 

 

2019 m. festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: melodingi netikėtumai pakrantėse

„Mėgaukitės muzika, šokiu ir įstabiais balsais, apsupti kopų ir bangų mūšos“, – šiemet garsiai pareiškia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pajusti gyvenimo pilnatvę rugpjūčio 1-23 dienomis kviečia tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginiai. Šią vasarą jie vyks ne tik salėse, bet ir istorinėse pajūrio vietose.

Ketvirtą veiklos dešimtmetį skaičiuojantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas festivalis šįmet bus išskirtinis tuo, jog jame ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūriniams. Kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių proga žiūrovai išgirs retai atliekamų nacionalinių kūrinių premjeras.

Klaipėdos miesto gimtadieniui

Klaipėdos miesto gimtadienio šventę rugpjūčio 1-osios vakarą vainikuos Klaipėdos piliavietėje pristatoma kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (dirigentas – Tomas Ambrozaitis). Tai – išskirtinė Muzikinio teatro dovana klaipėdiečiams: opera skambės po atviru vasaros dangumi. Išduosime paslaptį, kad KVMT miesto gimtadienio proga kasmet planuoja istorinių muzikinių veikalų pristatymus vis kitose istorinėse vietose.

Rugpjūčio 2 d. siūlysime atsipalaiduoti ir pasilinksminti Laikrodžių muziejaus kiemelyje – čia vyks teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ (dirigentas – Egidijus Miknius, režisierė – Rūta Bunikytė). Šis koncertas – tai teatro artistų ir tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių bendras kūrybinis projektas.

Tiek baleto žvaigždžių pajūris dar nematė! Rugpjūčio 8 d. Žvejų rūmuose gimtadienį atšventusio uostamiesčio žiūrovai turės išskirtinę progą prisiminti nuostabų šokio meną. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Ukrainos baleto žvaigždžių gala koncerte pristatys garsius šios šalies šokėjus: Yaroslav Tkachuk, Aandrii Hlava, Olena Filipieva, Veronika Hordina, Daniil Silkin, Vitalii Netrunenko, Tetyana Lozova, Ksenia Ivanenko. Svečiai žiūrovams dovanos gražiausių klasikinių baletų ištraukas. Ukrainos baleto šokėjų meistriškumas, išraiškingi scenos kostiumai ir kerinti klasikinių baletų muzika kiekvienam paliks neišdildomą įspūdį. Kartu su svečiais iš Ukrainos gala koncerte pasirodys ir keturi LNOBT baleto trupės solistai: Romas Ceizaris, Olga Konošenko, Jonas Laucius ir Olesia Shaytanova, kuri į Vilnių atvyko šokti iš Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro.

Atsarginiai muzikos keliai

Rugpjūčio 9 d. geros muzikos gerbėjai laukiami muzikos klube „Jazzpilis“, kur vyks koncertas „Atsarginio kelio muzika“ (dirigentas – Vladimiras Konstantinovas). Jei yra variantas „A“, tai būna ir variantas „B“: jei yra pagrindinis kelias, visada lieka ir atsarginis, kuriuo muzikantams sukti sunkiau, bet įdomiau… Klausytojai išgirs britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto, savo muzikoje meistriškai jungiančio grigališkojo choralo, neoklasicizmo bei džiazo stilistikas, „Mažąsias džiazo mišias“ – penkių dalių kūrinį chorui, fortepijonui ir mušamiesiems. Taip pat skambės Lariono Djakovo „Trys pjesės chorui ir preparuotam altui“. O išvydę įvairiai besivaidenančio klaipėdiečio menininko Beno Šarkos „Improvizaciją chorui, performeriui ir instrumentams“, žiūrovai liks nustebinti, o galbūt ir švelniai šokiruoti… Atlikėjai: Benas Šarka, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Aušra Valentienė (fortepijonas), Larion Djakov (altas), Antanas Balsys (bosinė gitara), Edmundas Federavičius (mušamieji).

Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos koncertų salės Vasaros estradoje simfoninės muzikos koncertas „Vasaros nakties muzika“ (dirigentas – Robertas Šervenikas) klaidins mus slėpiningų muzikos burtų karalystėje. Nenuspėjamam muzikiniam sapne susipins garsusis Felixo Mendelssohno vestuvių maršas, plevenantis fėjų šokis, šventiškoji uvertiūra… Klausysimės Intermezzo, Scherzo, Noktiurno ir Uvertiūros iš F. Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“. Svečias iš Italijos, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera pasistengs įtikinti, jog šis vaikišku laikomas muzikos instrumentas geba garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru. Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru G. Littera atliks Daniilo Spivakovskio Koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui bei Niccolo Paganini Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui. Išgirsime ir E. Balsio Habanerą, kurią kompozitorius parašė vasarodamas savo tėviškėje Palangoje.

Klasika šiuolaikiškai?

Festivalio kulminacija – rugpjūčio 16 d. ir 17 d. Palangos koncertų salėje pristatoma Eduardo Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera. XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį perskaityti naujai ir patraukliai pristatyti jį nūdienos publikai.

Vasarojantys Kuršių Nerijoje turės išskirtinę galimybę pasimėgauti baletu pajūrio gamtos apsuptyje: rugpjūčio 18 d. Juodkrantės kultūros centro amfiteatre bus rodomos atskiros scenos iš E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. Pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės neoklasikinio baleto gerbėjų ratą ir sudomins kultūrinių reginių ištroškusius poilsiautojus.

Finalas su liepsnojančiais laužais

Festivalio uždarymo koncertas dedikuojamas Baltijos kelio 30-mečiui. Rugpjūčio 23 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pristatome koncertą „Vienybės muzika“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui. Diriguojant Tomui Ambrozaičiui, skambės Johno Rutterio „Magnificat“ – 1990 m. parašytas garsaus britų kompozitoriaus biblinės tematikos kūrinys, skirtas sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Solistės partiją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė. Baigiamuoju festivalio akordu taps pakylėjantis Ludwigo van Beethoveno IX simfonijos finalas, kurį  atliks Eglė Stundžiaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras), Žygimantas Galinis (baritonas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras.  Koncertą, po kurio visus kviesime apmąstymams prie Vienybės laužų, rengia KVMT ir muzikos festivalis „Pasaulio balsai“.

Tad „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ atostogaujančiuosius prie Baltijos saugiai nukreips į „atsarginį“ kultūros kelią, vienijantį muzikos ir šokio išsiilgusius bendraminčius. Kas galėtų paneigti, kad Eglės ir Žilvino istorija kada nors išties galėjo nutikti Lietuvos pamaryje? Ar savo dainose jūrininkai juos vis dar prisimena? O gal tai, kaip ir fėjų šokis sode, tebuvo trumpos vasarvidžio nakties sapnas?.. Bet kuriuo atveju pasiruoškite netikėtumams – „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau greitai!

Teatro istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Teatre dirba 237* darbuotojų: 33 solistų dainininkų, 37 choro dainininkai, 18 baleto šokėjų, 71 orkestro muzikantai, administracija ir aptarnaujantis personalas. Teatro vadovas – Laima Vilimienė, vyr . dirigentas Tomas Ambrozaitis, dirigentai: Vladimir Ponkin, prof. Stasys Domarkas, dirigento asistentas – Dmitrijus Zlotnikas, vyr. chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas.
Skaityti daugiau

Naujienlaiškių prenumerata