Viena žymiausių ir išraiškingiausių baleto šokėjų visoje Lietuvoje jau daug metų gyvena uostamiestyje, o nuo 1998 m. dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Daugeliui įsiminusi ryškiais vaidmenimis ir už teatro ribų šokėja savo lentynoje turi aukščiausią teatro meno apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių

Šiandien B.Molytė ruošiasi dar vienos fatališkos moters vaidmeniui – rugpjūčio 11 d. įvyks šokio spektaklio „Karmen“ premjera.

Šokėja gimė ir augo Vilniuje, o baletu susidomėjo, kaip pati sako, dar net neatėjusi į šį pasaulį: „Meilę baletui man užkodavo mama dar tuomet, kai nardžiau jos pilve. Ji be galo žavėjosi baletu ir troško, kad šokčiau. Vaikystėje ji mane nusivedė pažiūrėti „Gulbių ežerą“, tuomet ir pasakiau: „Mama, noriu“. Vaikystėje pradėjau lankyti baleto būrelį, vėliau įstojau į M.K.Čiurlionio menų mokyklą.“

Nepaisant vaikystės sostinėje ir ten pat baigtų mokslų, moteris save vadina klaipėdiete.

„Daugiau laiko praleidau gyvendama uostamiestyje nei gimtajame Vilniuje. Į Klaipėdą atvykau labai jauna, vos sulaukusi devyniolikos, – pasakojo B.Molytė. – Dvi mano draugės tuo metu čia pradėjo darbuotis, ir keletą vasarų nuvykdavau jų aplankyti. Šis miestas, žmonės mane labai sužavėjo, tad nusprendžiau taip pat bent vienerius metus pasidarbuoti Muzikiniame teatre. Tie metai praėjo labai greitai, taigi nutariau čia pabūti dar keletą. Iš pradžių kas dvi savaites grįždavau į Vilnių, vėliau šie vizitai retėjo. Sukūriau šeimą. Iš tiesų, jei kas nors man būtų pasakę, kad kada nors gyvensiu Klaipėdoje, būčiau iš to tik pasijuokusi. Tačiau žvaigždės susidėliojo būtent taip.“

Anot moters, tuomet, kai ji tik atėjo dirbti į teatrą, prieš beveik dvidešimt metų, baleto trupė buvo kur kas gausesnė.

„Į Klaipėdą tuo metu atvykdavo dirbti nemažai baleto šokėjų, baigusių mokslus M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Šiandien į uostamiestį dirbti jie atvažiuoja rečiau – dėl įvairių aplinkybių jie verčiau renkasi užsienį. Mano manymu, trupė buvo tokia stipri baleto vadovo Vaclovo Sasnausko dėka, kuris ir mane, vos atėjusią dirbti į teatrą, labai motyvavo ir palaikė. Tais laikais teatre būta nemažai klasikinio baleto pastatymų, kurie šokėjus priverčia labiau pasitempti, būti puikios formos. Šiandien teatras keliauja modernaus, šiuolaikinio šokio kryptimi“, – kalbėjo šokėja.

B.Molytė prisipažino, kad šimtus kartų atliktas Anos Kareninos vaidmuo tapo tarsi jos etiketė, tad, kurdama kitus vaidmenis, ji galvoja, ką daryti, kad šie nebūtų lyginami su juo.

Dabar baleto šokėja rengiasi kitam ikoniškam vaidmeniui.

„Karmen“ išsyk sufleruoja apie įspūdingą, temperamentingą moterį, su į plaukus įsegta rože. Tai – neeilinė, stipri, valdinga, žinanti, ko nori, aistringa moteris, iš kurios vienu metu sklinda lengvabūdiškumas ir seksualumas. Nuoširdžiai kalbant, aš niekada nemaniau, kad man kada nors teks įkūnyti šį personažą, kadangi realiame gyvenime aš tikrai nesu Karmen“, – atviravo B.Molytė.

„Šis vaidmuo man yra iššūkis, priverčiantis ieškoti savyje naujų spalvų. Tenka daug domėtis, dirbti prieš veidrodį, ieškoti išraiškos formų. Stengsiuosi, kad spektaklio metu žiūrovas perskaitytų istoriją“, – tikino šokėja.

Naujienlaiškių prenumerata