Savaitgalį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko paskutiniosios ir brandžiausios P.Čaikovskio operos „Jolanta“ premjera. Ryškiausia teatro 30-ojo rudens premjera sudomino ir režisierių Oskarą Koršunovą.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ši, Lietuvoje vos kelis kartus statyta opera, suskambo naujai ir niekuo nepriminė prieš ją buvusių pastatymų. Pasirinkusi „Jolantą“ kūrybinė komanda nutarė atitaisyti istorijos tėkmėje jai padarytą skriaudą.

„Jolantos“ siužetas pasakoja uždarame sode gyvenančios gražios, bet aklos princesės praregėjimo istoriją. Ankstesniuose operos pastatymuose – viskas nuo scenografijos iki atlikimo kūrė pasakišką atmosferą. Tarybiniais metais ji nukentėjo nuo cenzorių rankos, „iš operos buvo išbraukti tokie žodžiai kaip „Dievas“, „Aukščiausiasis“ ir pakeisti „gamta“, „likimas“, bet kuo, išskyrus „Dievą“. Išmetus šiuos žodžius, opera iš tiesų tapo pasakaite vaikams – viduramžiai, Prancūzija, paslaptingame sode gyvenanti princesė“, – pasakojo operos režisierius Raimundas Banionis.

Anot režisieriaus, pasidarbavus cenzoriams operos prasmė buvo iškraipyta, „P.Čaikovskis buvo labai religingas, tad šia opera jis bandė atsiprašyti už visas per gyvenimą padarytas nuodėmes, apsivalyti“, – sakė R.Banionis, – „pasakiškoje operos versijoje Jolantos aklumas tapo fiziniu, vietoj dvasinio“.

„Ši opera yra psichologinis rebusas“, – režisierių papildė vienas operos dirigentų Tomas Ambrozaitis, – „Muzika režisūrinių sprendimų nediktuoja, priešingai, čia viskas apversta veidrodžio principu. Jolanta iš tiesų yra matanti, o visi kiti – akli.“

Atsivėrus naujam operos prasmės klodui, neišvengiamai keitėsi ir jos režisūriniai sprendimai, „statydami „Jolantą“ tiek režisūriniais sprendimais, tiek scenografija siekėme kalbėti apie tikrojo, giliojo regėjimo specifiką. Tai – alegorinis pasakojimas apie Dievo paieškas savyje ir supančiame pasaulyje. Abstrakti scenografija pabrėžia Jolantos išskirtinumą, jos pasaulio suvokimo savybes. Aplinkinių siekis „pagydyti“ Jolantą, priversti ją praregėti, iš tiesų tėra noras sumenkinti jos dvasingumą ir paversti masės dalimi“, – sakė režisierius, – „mūsų pastatymas novatoriškas – niekas „Jolantos“ dar taip nestatė“.

Vienas įspūdingiausių operos aspektų – siurrealistinė scenografija, nuausta iš video projekcijų ir primenanti 3D šviesų paveikslą (autorius Rimas Sakalauskas).

Opera „Jolanta“ Klaipėdoje kurta drauge su tarptautinės agentūros „Zav Arte Classic Agency HB“ menininkais. Premjeriniuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis atliko ukrainiečiai solistai: Julia Alexeeva (Jolanta), Taras Berezhansky (Karalius Rene), Valentyn Dytiuk (Vodemonas) ir kiti. Vėliau operoje pasirodys uostamiesčio muzikinio teatro solistai.

Operą „Jolanta“ Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė Čekijoje reziduojantis gruzinų kilmės dirigentas Alexandr Khaindrava, režisierius Raimundas Banionis, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, choreografė Vesta Garbštaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas.

Naujienlaiškių prenumerata