Audringomis ovacijomis bei iš anksto išpirktais bilietais garsėjantis tarptautinis projektas su Benjamino Britteno „Karo Requiem“, skirtu Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pamažu keliauja link Lietuvos bei lapkričio 3 d. 19 val. Žvejų rūmuose bus pristatytas uostamiesčio publikai.

Projekte dalyvaujantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras (dirigentas, vyr.chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos „Karo Requiem“ spalio 28 d.  pristatė Greifsvaldo (Vokietija) publikai, o spalio 31 d. pristatys Ščecino (Lenkija) klausytojams.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras grįžta į Klaipėdą kartu kolegomis iš Lenkijos ir Vokietijos.

Lapkričio 3 d. Klaipėdoje „Karo Requiem“ apjungs du orkestrus, tris solistus, penkis chorus – suaugusiųjų ir vaikų. Pajūrio publikos laukia išskirtinis koncertas, kuriame bus galima išgirsti daugiau nei du šimtus atlikėjų iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Į gastroles Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras išvyksta nedažnai, o šio tarptautinio projekto dėka gastrolėms į Vokietiją vyks dar kartą. Lapkričio 15 d. 18 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras kartu su projekto dalyviais dainuos Berlyno katedroje, Vokietijoje.

Solistai, orkestrai ir chorai

 „Karo Requiem“ angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, jiems akompanuoja simfoninis ir kamerinis orkestrai. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras.

B. Britteno kūrinį Klaipėdoje atliks: Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki“ (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr. dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.

Karo pabaigai

Idėja pristatyti klausytojams B. Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.

Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai. Vokietijos vyriausybės apdovanojimas, skirtas Vorpommern filharmonijos orkestrui, suteikė galimybę atsirasti šiam puikiam projektui.

Muzikos ir eilių dialogas

Britų kompozitorius Benjaminas Brittenas visą gyvenimą tikėjo, kad jis turi moralinę pareigą. Šio įsitikinimo dėka gimė „Karo Requiem“, kuris pirmą kartą buvo atliktas Koventryje 1962 m. Tai įvyko Koventrio naujos katedros atidarymo proga. Senąją Antrojo pasaulinio karo metu sunaikino vokiečių Luftwaffe (nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos).

B. Britteno kūrinys, priešingai nei tradiciniai Requiem, nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui. Amžinas liturgijos muzikinis tekstas perauga į tiesioginį dialogą su britų poeto Wilfredo Oweno karo kovos eilėmis. Vos 25-erių sulaukęs W. Owenas 1918 m. žuvo Prancūzijoje, o jo eilės pripažinimo sulaukė tik poetui išėjus Anapilin.

B. Britteno požiūris į sutapo su W. Oweno mąstymu, tad B. Brittenas ant „Karo Requiem“ partitūros užrašė W. Oweno žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas – perspėti“. Šis įspėjimas toks pat aktualus ir šiandien.

Naujienlaiškių prenumerata