Jau šį savaitgalį Palangos koncertų salėje - Eduardo Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera. Nors repeticijos trunka iki vėlyvo vakaro, spektaklio šokėjai Julija Stankevičiūtė (Eglė) ir Mantas Černeckas (Žilvinas) vakar rado jėgų susitikti su būsimaisiais spektaklio žiūrovais, gausiai susirinkusiais Kultūros pievoje „I love Palanga“.

„Eglė – kol kas didžiausias ir sudėtingiausias mano parengtas vaidmuo. Kad žiūrovas juo patikėtų, stengiuosi daug ką išgyventi pati“, – pasakojo jau porą sezonų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šokanti J. Stankevičiūtė.

Jaunoji sostinės balerina neslėpė retai leidžianti sau pasivaikščiojimus po miestą, kuriais mėgaujasi jos bendraamžės. Užtat rado laiko pasidomėti kino archyvais ir peržiūrėti 1981 m. režisierės Jadvygos Janulevičiūtės sukurtą vaidybinį filmą „Eglė“. „Kai kas iš šio filmo Eglės tinka ir mano kuriamam personažui, kažką suprantu kitaip. Tarkim, vaikų pavertimo medžiais scena filme buvo gana grėsminga: Eglė juos prakeikia iš pykčio ir neapsakomo sielvarto. Mūsų spektaklyje pykčio nebus: čia Eglė savo vaikus medžiais paverčia iš meilės, norėdama su jais likti arčiau Žilvino“, – teigė J. Stankevičiūtė.

Priešingai nei šokio partnerė, M. Černeckas prisipažino Žilvino vaidmenį kuriantis labiau klausydamas choreografo Martyno Rimeikio nurodymų, o ne remdamasis jausmais. „Kadangi Žilvinas man nėra pirmas didelis vaidmuo scenoje, žinau, kad geriau ne įsijausti, o tiesiog atidžiai vaidinti. Su išgyvenimais scenoje taip jau būna: gali perleidinėti personažą per save iki išsekimo, o kūrėjų tai neįtikina. Šokio spektaklio gijas savo rankose laiko choreografas ir jam nuspręsti, kokį Žilviną nori matyti scenoje“, – atviravo šokėjas.

Aktorius Domininkas Malajevas palangiškiams ir kurorto svečiams paskaitė ištraukų iš Salomėjos Nėries poemos „Eglė žalčių karalienė“, dainininkė Viktorija Bakan jas jautriai apipynė lietuvių liaudies dainomis. Tai buvo pats poetiškiausias šių metų vasaros vakaras Palangos Kultūros pievoje…

Naujienlaiškių prenumerata