Šokio spektaklis – Eglė žalčių karalienė 2019-08-16 | LT klaipedosmuzikinis.lt
testas

Šokio spektaklis

Eglė žalčių karalienė

Nūdienos publikai naujai pristatoma Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų drama

Data/laikas:

2019-10-26 18:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 16,00 €, 21,00 €, 26,00 €

Data/laikas:

2019-10-27 17:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 15,00 €, 20,00 €, 25,00 €

Data/laikas:

2020-01-18 18:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 16,00 €, 21,00 €, 26,00 €

Data/laikas:

2020-03-14 18:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 16,00 €, 21,00 €, 26,00 €

Studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia (pateikus pažymėjimą) – 25%; Grupėms nuo 15 žmonių – 30%.

2 val. / 1 pertrauka

2019-08-16 / Palangos koncertų salė / Šokio spektaklis

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas M. Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir nepasiduoti pagundoms Eglės ir Žilvino meilės istorijai primesti nūdienos socialinius kontekstus. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

M.Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą būna ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. Elvitos Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius. Šokio spektaklio šviesų dailininkas Levas Kleinas.

M. Rimeikis – jau dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluota 2019 metų festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šoka kalba bei tapo tikru visos Lietuvos kultūros įvykiu.

„Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George‘as Williamsonas.

Choreografas

Martynas RIMEIKIS

Dirigentas

Modestas BARKAUSKAS

Scenografas

Marijus JACOVSKIS

Kostiumų dailininkė

Elvita BRAZDYLYTĖ

Šviesų dailininkas

Levas KLEINAS

Siužetas

Eglė su vyresnėmis seserimis maudosi ežere, o išlipusi ant savo drabužių randa susirangiusį žaltį. Seserims nuėjus namo, atgrasus roplys virsta jaunuoliu – tai Žilvinas, povandeninės karalystės valdovas. Jis prašo Eglės už jo tekėti. Norėdama atgauti drabužius, Eglė jam slapčia pasižada. Tą pačią naktį kaimą užlūsta žalčiai. Eglės broliai bando juos apgauti, tačiau žalčiai nesitraukia tol, kol Eglė neišeina kartu su jais.

Jūros karalystėje ji su Žilvinu susilaukia trijų vaikų: sūnų Ąžuolo, Beržo ir dukros Drebulėlės. Tačiau Eglę kankina tėviškės ilgesys – ji prašosi išleidžiama aplankyti saviškius, Žilvinas bando ją stabdyti skirdamas tris sunkias užduotis, tačiau Eglei pavyksta jas įveikti. Žilvinas laikosi žodžio ir, palydėdamas žmoną su vaikais, įteikia jai ragą, kurį papūtus bangomis atplauks arba pieno, arba kraujo puta. Tai – paslaptis, kurios niekam krante nevalia atskleisti.
Bet dėdžių prispirta, mažoji Drebulėlė paslapties neišlaiko. Eglės broliai tą pačią naktį pasišaukę nužudo Žilviną, kad jų sesuo su vaikais liktų krante. Veltui kitą dieną Eglė prie jūros pučia ragą: jos pasitikti atplaukia tik kraujo puta… Sielvartaudama ji paverčia savo vaikus medžiais ir pati virsta egle.

Naujienlaiškių prenumerata