Opera – Prūsai 2018-02-17 | LT klaipedosmuzikinis.lt
testas

Opera

Prūsai

Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui

Data/laikas:

2019-11-09 18:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 15,00 €, 20,00 €

Data/laikas:

2019-11-15 18:30

Vieta:

Didžioji salė – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras; A. Vienuolio g. 1, Vilnius

Kaina:

6,00 €, 12,00 €, 18,00 €, 24,00 €, 27,00 €, 30,00 €, 42,00 €

Data/laikas:

2020-03-12 19:00

Vieta:

Didžioji salė – Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai; Taikos pr. 70, Klaipėda

Kaina:

10,00 €, 16,00 €, 21,00 €

Studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia (pateikus pažymėjimą) – 25%; Grupėms nuo 15 žmonių – 30%.

2 val. / 1 pertrauka

Atliekama lietuvių k.

2018-02-17 / / Opera

Operos „Prūsai” naujojo pastatymo premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2018 m. ir buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Naujam gyvenimui G. Kuprevičiaus operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. O G. Kuprevičiaus „Prūsai“ buvo pirmąja nacionaline opera, kuri buvo sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ant operos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“. Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, o „Prūsai“ jau įrodė turintys neabejotiną istorinę, kultūrinę ir meninę išliekamąją vertę.

Kompozitorius

Giedrius KUPREVIČIUS

Režisierius

Gediminas ŠEDUIKIS

Dirigentas

Tomas AMBROZAITIS

Dirigentas

Giedrius VAZNYS

Scenografė

Sigita ŠIMKŪNAITĖ

Kostiumų dailininkė

Sandra STRAUKAITĖ

Choreografas

Aurelijus LIŠKAUSKAS

Režisieriaus asistentė

Milginta PALUBINSKAITĖ

Operos „Prūsai“ siužetas pasakoja apie tragišką šios tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos.

Kristinos meilė brandi ir altruistiška. Bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai nepasitiki, vokiečiai varžo asmeninę pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta tėvo, o mylimas vyras yra kamuojamas abejonių. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę.

Kūrinyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – tarp prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Tačiau prūsų kariai neišvengia vienašališkumo – neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą. Kryžiuočiai – nykūs. Stingdanti tragedijos nuojauta sukuria įtampą, o Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas iki galo eina negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.

Naujienlaiškių prenumerata