Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Operos
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Giacomo PUCCINI
„Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“
 

„PADĖKOS KAUKĘ“ PELNĘS SPEKTAKLIS

 

Giovacchino FORZANO libretas, Stasio YLOS vertimas

 

vienaveiksmių operų diptikas

 

Italų kompozitoriaus Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini, 1858–1924) geriausios operos daugiau kaip šimtą metų atliekamos pasaulio operos teatruose („Bohema“, „Madam Buterflai“, triptikas „Apsiaustas“ ir „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, „Toska“, „Turandot“). Jos pasižymi sodriu teatrališkumu, išjudina giliausias žiūrovų emocijas, žavi išradinga melodija. Unikalus kompozitoriaus talentas, gebantis jungti į darnią visumą muziką, žodžius bei dramos veiksmą, išsiskleidė kuriant sukrečiančias muzikines dramas. Dž. Pučinis pratęsė didžią italų operos tradiciją, paveldėtą iš pirmtakų – Rosinio, Belinio, Donicečio ir Verdžio. Mirus Pučiniui, baigėsi didysis italų operinės muzikos klestėjimo amžius. Tačiau personažų istorijos leidžia mums ir dabar jausti galingos Maestro iš Lukos dvasios prisilietimą.
Pagal P. Southwell-Sander knygą „Puccini“


Premjera – 2011 m. rugpjūčio 27 d., Klaipėda
Trukmė ~ 2 val. 20 min.

 


Režisierė:
Yana ROSS (JAV / USA)
Dirigentas:
Scenografas:
Marijus JACOVSKIS
Kostiumų dailininkė:
Videodailininkė:
Eglė EIGIRDAITĖ


Režisieriaus padėjėja:
Dirigento asistentas:

Pagrindiniai atlikėjai
 „Sesuo Andželika“ 
Sesuo Andželika 
Loreta KARKAUSKAITĖ 
Aistė ŠIRVINSKAITĖ 
Rasa JUZUKONYTĖ 
Rūta VENCKUTĖ 
 
Teta kunigaikštienė 
 
Vienuolyno viršininkė 
Natalija URNIKIENĖ 
Alma BRUŽIENĖ 
 
Sesuo Dzelatričė 
Alina TAMOŠAUSKIENĖ 
 
Naujokių auklėtoja 
Pranciška KURMANSKIENĖ 
 
Sesuo Dženoviefa 
 
Sesuo Osmina 
Liuda MONTRIMIENĖ 
Vaida VALENTAITĖ-IVANOVA 
 
Sesuo Dolčina 
Aistė ŠIRVINSKAITĖ 
 
Sesuo sanitarė 
Reda JUCEVIČIENĖ 
 
I sesuo darbininkė 
Ingrida GIRDVAINIENĖ 
Rima KASTANAVIČIENĖ 
 
II sesuo darbininkė 
Dalia SKURDAUSKYTĖ 
Laimutė ŽUKAUSKIENĖ 
 
Naujokės 
Lina LUKAUSKIENĖ 
Vitalija TRINKĖ 
 
Prasižengusios vienuolės 
Rima KASTANAVIČIENĖ 
Vitalija TRINKĖ 
Rasa KALVĖNIENĖ 
Lina ČARIENĖ 
 
 „Džanis Sikis“ 
Džanis Skikis 
Arūnas MALIKĖNAS (kviestinis) 
Rokas ŠVEISTERIS 
 
Laureta 
 
Dzita 
 
Rinučis 
Deividas NORVILAS 
 
Gerardas 
Arūnas RAMELIS 
 
Nela 
 
Gerardinas 
Bartas GEDMINAS 
Ignatij SEMIONOV 
Julius EŽERSKIS 
Martas LINGVENIS 
 
Betas di Sinjas 
 
Simonas 
Tadas GIRININKAS (kviestinis) 
 
Markas 
Vytautas BYTAUTAS 
 
Čieska 
Natalija URNIKIENĖ 
 
Maestro Spineločis, daktaras 
Vytautas BYTAUTAS 
Valdas KAZLAUSKAS 
 
Seras Amantijus di Nikolajus, notaras 
Rolandas EINIKIS 
 
Pinelinas I liudininkas 
Arūnas SIPAS 
 
Gučis II liudininkas 
Arūnas JACKUS 
Vaclovas ZUBĖ 
 
Buozas Donatis 
Arūnas JACKUS 
Arūnas SIPAS 
 


Visagalis Dievas palietė mane savo mažuoju piršteliu ir tarė: „Kurk teatrui; gerai įsidėmėk – tik teatrui.“ (Iš Dž. Pučinio laiško, rašyto 1920 m. pavasarį)


Abi istorijas, kurioms muziką sukūrė Dž. Pučinis, į libretą suguldė Džovančinas Forcanas, rašęs ne tik pjeses ir libretus, bet ir dirbęs režisieriumi La Scala ir Reale teatruose Romoje.


„Sesuo Andželika“ – tai istorija apie jauną mergaitę iš aristokratų šeimos, kuri, susilaukusi nesantuokinio kūdikio, buvo priversta tapti vienuole. Po septynerių metų, per kuriuos ji visiškai nieko nežinojo apie sūnelį, ją aplanko niekaip atleisti nesugebanti teta. Ji pasako, kad prieš dvejus metus berniukas mirė. Neįstengdama sutramdyti sielvarto, sesuo Andželika išgeria nuodų – ji viliasi susitikti su sūneliu danguje, bet tada prisimena, kad savižudybė – mirtina nuodėmė. Vienuolė ima melstis Mergelei Marijai, kuri apsireiškia jos vizijose su vaikeliu ant rankų ir lydi ją į rojų.


Tai vienintelė kompozitoriaus opera, kurioje dainuoja vien tik moterys.


„Džanis Skikis“ – Dantės „Dieviškosios komedijos“ veikėjo istorija. Joje pasakojama, kaip apsukrusis XIII a. florentietis apsimeta neseniai mirusiu turtingu žemvaldžiu Buozu Donačiu. Velionis Donatis visus pinigus paliko vienuolynui. Turto netekę giminaičiai sutinka priimti Skikio siūlomą pagalbą. Skikio dukra Laureta gali ištekėti už savo mylimojo Rinučio, tolimo Donačio giminaičio, tik tuo atveju, jeigu atsineš kraitį. Skikis primena nukentėjusiems giminaičiams apie bausmes, laukiančias suklastojus paskutiniąją mirusiojo valią – už tokį nusikaltimą laukia tremtis iš Florencijos ir dešinės rankos nukirtimas. Tada Skikis apsivelka Donačio drabužiais ir padiktuoja notarui naują testamentą, pagal kurį Donačio giminaičiams paliekama viskas, ko jie nori, tačiau dabar čia atsiranda trys svarbiausi punktai, minintys „ištikimiausią ir mylimiausią bičiulį Džanį Skikį“, pagal kuriuos jam atitenka geriausias Toskanos mulas, namas ir malūnai. Apstulbę giminaičiai nieko nebegali padaryti. Džanis išspiria juos iš dabar jau jo nuosavybe tapusių namų. Laureta ir Rinučis visiems pareiškia apie savo meilę, o Skikis kreipiasi į publiką sakydamas, kad, nors Dantės valia buvo nusiųstas į pragarą, yra ir lengvinančių aplinkybių, kurios žiūrovų akyse turėtų pateisinti jo veiksmus.

Džakomo Pučinio vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ (ir „Apsiaustas“) pirmą kartą buvo parodytos 1918 m. gruodžio mėn. Niujorko Metrapolitan Opera, 1933 m. sausio mėn. – Kauno Valstybės teatre, 1996 m. spalio mėn. – Klaipėdos muzikiniame teatre (tik „Sesuo Andželika“).


Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jauni ambicingi menininkai – režisierė Yana Ross (JAV), scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, videodailininkė Eglė Eigirdaitė – pristato diptiką – vienaveiksmes operas „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“. Operas diriguos teatro vyr. dirigentas Dainius Pavilionis.


„Andželikoje“ režisierė Yana Ross skrupulingai nagrinėja personažų poelgių motyvus, gilinasi į jų psichologiją. Žiūrovas tarsi stebi veiksmą pro rakto skylutę, scenografija vaizduoja realią aplinką – reabilitacinio centro kambarį, su sienomis, lubomis ir lempomis, nieko nupiešto ir „operinio“. Choras nuolat užimtas scenoje ir gyvena pacientų gyvenimus. Kuriama polifonija, daugiaplaniškumas, kiekvienas personažas scenoje – individualybė, gyvena savo gyvenimą, visi nuolat veikia. Nėra muziejinių santykių – „atėjai, padainavai, išėjai arba atsisėdai“, bet nuolat vyksta veiksmas, kuris kyla dėl konkretaus personažo gyvenimo. Režisierė ieškojo atsakymo į klausimą, koks prieš šimtą ar du šimtus metų visuomenėje buvo moterų vienuolyno vaidmuo. Y. Ross mano, kad tada tai buvo vieta, kurios ramybės ir religinio asketiškumo aplinkoje gydydavo sielą ir kūną. Būtent todėl šio „Andželikos“ pastatymo veiksmas perkeliamas į katalikų bendruomenės reabilitacinį centrą.


„Džanis Skikis“ – tai komedija, kurioje atskleidžiamas žmogaus prigimtyje glūdintis godumas ir pavydas. Per amžius šios savybės nepasikeitė, žmogus išliko toks pats godus ir nepasotinamas, tebetrokštantis materialinių gėrybių. Režisierė tam, kad pavyktų perteikti visa tai, kas sukoncentruota operos muzikoje ir siužete, pasitelkia išraiškingą ir drąsią atlikėjų vaidybą, veiksmą, humorą – scenoje žiūrovai mato dar neatšalusį velionį, o šeimynėlė jau trina rankas, galvodama apie palikimą!