Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Operetės
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Johann STRAUSS
Šikšnosparnis
 

Libreto autoriai: Carl HAFFNER, Richard GENEE, Nikolaj ERDMAN libretas, į lietuvių kalbą vertė Antanas DRILINGA.

 

3 veiksmų operetė

 

„Šikšnosparnis“ – neprilygstamoji Vienos operetės klasika


Tai trečioji Strausso operetė, sukurta 1847 m. Libreto ištakose nesunku atsekti tuo metu laikytą „geltonąja“ literatūra prancūzo R. Benedixo komediją „Kalėjimas“ ir gan populiarų tam metui H. Meilhaco ir L. Halevy vodevilį „Kūčios“. K. Haffneris ir R. Genée savaip adaptavo libretą suteikdami jam nesunkiai atpažįstamą Vienos koloritą.

 

Premjera – 2006 m. vasario 25 d., Klaipėda
Trukmė ~ 3 val. 30 min.


Režisierius:
Dirigentas:
Scenografas:
Kostiumų dailininkė:
Choreografas:
Muzikos vadovas:


Dirigento asistentas:

Pagrindiniai atlikėjai
Henrikas Aizenštainas 
 
Rozalinda 
Aistė ŠIRVINSKAITĖ 
 
Adelė 
 
Falkas 
 
Orlovska 
Natalija URNIKIENĖ 
 
Alfredas 
Deividas NORVILAS 
 
Frankas 
 
Frošas 
 
Blinda 
Rolandas EINIKIS 
 
Eigulys 
 
Liokajai 
Rolandas EINIKIS 
 
Nežinomasis 
Arūnas RAMELIS 
 


XVIII amžiaus Viena – teatrų miestas. Teatras tapo Vienos pasididžiavimu ir aistra. „Jei teatro nebūtų, jį sugalvotų austrai“, – rašė teatro kritikas H. Laube (1806–1864).


Terminas „operetė“ Vienoje pasigirdo XVIII a. viduryje ir reiškė nedidelę komediją su muzika ir šokiais, dažnai parodijinio pobūdžio. Tačiau, anot Imrės Kalmano, tik Strausso dėka operetė tapo „lengva, žvalia, optimistiška, sąmojinga, puošniai aprengta ir ryškiai skambančia muzikine komedija.“ Strausso operetėse nevaržomai vyrauja šokio stichija: valsas, polka, galopas, čardašas. Būtent šokio dvasia, charakteris prisodrina veiksmą veržlaus judėjimo, suteikia šventiškumo pojūtį, romantiškai pakilių jausmų šėlsmą ir burkavimą.


„Šikšnosparnis“ – trečioji Strausso operetė, sukurta 1847 m. Libreto ištakose nesunku atsekti tuo metu laikytą „geltonąja“ literatūra prancūzo R. Benedixo komediją „Kalėjimas“ ir gan populiarų tam metui H. Meilhaco ir L. Halevy vodevilį „Kūčios“. K. Haffneris ir R. Genée savaip adaptavo libretą suteikdami jam nesunkiai atpažįstamą Vienos koloritą.


„Šikšnosparnio“ premjera įvyko „An der Vien“ teatre. Negalima tvirtinti, kad ją lydėjo išskirtinė sėkmė ir pripažinimas – jau po septyniolikto spektaklio „Šikšnosparnio“ partitūra atsidūrė archyve. Ir tik po to, kai Berlyne „Šikšnospanis“ šventė savo 100-ąjį pastatymą, vieniečiai nuolankiai ir pakiliai grąžino šią vieną tobuliausių operečių į savo teatrų scenas.