Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Dramos
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
William SHAKESPEARE
Romeo ir Džiuljeta
 

Nuotrauka iš spektaklio repeticijos

Į lietuvių kalbą vertė Aleksys CHURGINAS

 

2 dalių tragedija

 

Beata Ignatavičiūtė (Džiuljeta) 
„Romeo ir Džiuljetos“ istorija apie tai, jog tamsa negali išvaikyti tamsos. Tai gali padaryti tik šviesa, o neapykantą išsklaidyti gali tik meilė. 

Premjera – 2013 m. rugsėjo 29 d.
Trukmė ~ 3 val.

 


Režisieriai:
Michailas Abramovičius SALESAS (Rusija)
Rūta BUNIKYTĖ
Miroslavas SIEDLERIS (Lenkija)
Scenografas:
Eugenijus BOLDYREVAS (Rusija)
Kostiumų dailininkė:
Tatjana STARIKOVA (Rusija)
Šviesos dailininkas:
Donatas ŠIMONIS
Choreografas:
Tomašas TVORKOVSKIS (Lenkija)
Kompozitorius:
Boleslovas RAVSKIS (Lenkija)
Fechtavimosi scenas kūrė:
Linas ZUBĖ (Lietuva)


Garso režisierius:
Andrius TELKSNYS

Pagrindiniai atlikėjai
Romeo 
Jeronimas MILIUS 
 
Montekis 
 
Sinjora Monteki 
 
Merkucijus 
Edvardas BRAZYS 
 
Benvolijus 
 
Baldasaras 
Simonas LAUKAITIS 
 
Abramas 
 
Džiuljeta 
 
Kapuletis 
 
Sinjora Kapuleti 
 
Auklė 
 
Tebaldas 
 
Pietras 
 
Gregorijus 
Taurūnas BAUŽAS 
 
Pario tarnaitė 
 
Eskalas, Choras 
 
Paris 
 
Fra Laurencijus 
 
Fra Džiovanis 
 
Vaistininkė 
 
Veronietės 
Ana BUCHOVSKAJA-ZAMULSKIENĖ 
Gintarė JOVAIŠAITĖ 
Kristina GUDELYTĖ 
 




Jeronimas Milius (Romeo)


„Romeo ir Džiuljeta“ – pirmasis dramos spektaklis, kuriame vaidinu. Turiu prisipažinti, jog nuo pat pirmųjų repeticijų buvo ir smalsu, ir neramu, nes iki šiol nėra tekę tiek daug dirbti su šnekamuoju tekstu, ypač eiliuotu.


Į savąjį Romeo aš vis dar gilinuosi ir jo ieškau. Nemanau, kad tie ieškojimai kada nors baigsis, nes kiekvieną kartą repetuodamas, stengiuosi atrasti kažką naujo. Supratau viena, jog Romeo gali būti labai įvairus. Man nesinori jį padaryti „šablonišką“, todėl ieškau kompromisų pats su savimi, bei nuolat svarstau, kaip pats elgčiausi tam tikrose situacijose.

Šios istorijos moralas... Kiekvienas žmogus yra tiksintis užtaisas, kuris paveiktas begalinės meilės ar neapykantos tampa beprotis.


Linas Zubė (fechtavimosi scenų autorius)


Mano užduotis šiame projekte – supratus būsimo spektaklio koncepciją ir jai pritarus savo kompetencijos ribose, ieškoti raiškos priemonių jos įgyvendinimui. Reikėjo sukurti personažų dvikovas, išmokyti aktorius fechtavimo technikos elementų, visus juos treniruoti taip, kad sceninės kovos spektaklyje vyktų sklandžiai, efektingai ir saugiai.


Šiuolaikiniai režisieriai „sušuolaikindami“ V. Šekspyro tragediją neretai išvengia fechtavimosi rapyromis – jas pakeičia peiliai, pistoletai, malūnsparniai, miltai ir pan. Visa tai įdomu su sąlyga, jei tai daroma ne todėl, kad aktoriai yra nepajėgūs fechtuotis. Kai mane pakvietė dirbti, paklausiau, ar dvikovose bus naudojamos rapyros? Man buvo atsakyta, kad taip. Scena, ne kinas, kur galima montuoti ir slėpti klaidas, išryškinti efektingiausius kovos elementus. Šiuo atveju scena labiau panaši į cirko areną, kur aktorius turi užlipti ant ištemptos virvės ir pereiti ja virš bedugnės, tuo pačiu likdamas sveikas, nesužalotas ir nesusižalojęs. O koks cirkininkas be įgūdžių.