Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos muzikiniame teatre – italų operos šedevrai pagal M. Longo
2014-03-07

M. Longo. Vytauto Liaudanskio nuotrauka
Italų operos grandų kūriniai, solistų atliekami italų kalba, akompanuojant italų pianistui korepetitoriui Milo Longo, – trys itališki akcentai, kitą savaitę susijungsiantys Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje vyksiančiame „Itališkame koncerte“. Kone pusmetį su teatro solistais italų operos subtilybėmis dalijęsis M.Longo įsitikinęs: operos žanrą pamilti gali kiekvienas.

Į Klaipėdą atvedė meilė

Pianisto, klavesinininko, vokalo pedagogo M.Longo namai – Mesinoje, Sicilijoje, įspūdinga gamta ir senovės Romos laikus menančia architektūra garsėjančiame Italijos regione. Ten jis daugiau nei du dešimtmečius bendradarbiauja su Mesinos ir Toarminos teatrais, kuriuose su žymiais italų dirigentais, dainininkais bei režisieriais yra pastatęs per 80 operų. Didžioji dalis jų – italų kompozitorių kūriniai. Be to, M.Longo dirba dėstytoju Kalabrijos muzikos konservatorijos lyrinio dainavimo katedroje. Pakviestas dirbti statant itališkas operas, keliauja po Vakarų Europą, Graikiją, Tolimųjų Rytų šalis.

Tiesa, į Klaipėdą M.Longo atviliojo visai ne opera ir ne teatras, bet, kaip pats sakė, – meilė. Vis dažnesnės kelionės į Lietuvos pajūrį paskatino susipažinti ir su uostamiesčio Muzikinio teatro veikla. „Vieną dieną tiesiog užėjau, prisistačiau, palikau savo kūrybinę biografiją. Po poros valandų sulaukiau skambučio, o po kelių savaičių jau pradėjome darbą su solistais“, – apie praėjusį rudenį įvykusią pirmąją pažintį pasakojo M.Longo.

Dirba vokalo korepetitoriumi

Anot muziko, teatre jį maloniai nustebino ne tik šiltas priėmimas, bet ir solistų motyvacija, įsiklausymas tiek į pagyras, tiek į kritiką. Mat iki šiol su tokiomis operos pasaulio žvaigždėmis kaip R.Bruson, J.Carreras, M.Serafin, R.Blake, D.Dessi, E.Dara, C.Almaguer ir daugybe kitų dirbusiam pianistui savo karjeroje yra tekę sutikti pačiomis spalvingiausiomis charakterio savybėmis „apdovanotų“ menininkų.

Paprašytas apibūdinti operos solisto karjeroje vokalo korepetitoriui (muzikų gretose vadinamam coacheriu) tenkantį vaidmenį, M.Longo sakė: „Mano darbas – padėti solistams tinkamai ruošti operų partijas. Turiu pianisto išsilavinimą, tačiau skambinti operą nėra tas pats, kas groti F.Chopiną ar F.Lisztą. Vaizdžiai kalbant, vokalo korepetitorius, coacheris, ne seka solisto operos suvokimo keliu, bet pats nurodo jam kryptį – tai apima dinamiką, ekspresiją ir daug kitų elementų. Dainuoju kartu su solistais“.

Programą rengė pusmetį

Ryškiausių bel canto operų fragmentų sodrią „Itališko koncerto” programą M.Longo drauge su solistais rengė kone pusmetį. Italų operos žinovas dirbo su visu būriu teatro artistų: Regina Bagdanavičiūte, Valerija Balsyte, Aurelija Dovydaitiene, Dalia Kužmarskyte, Rita Petrauskaite, Loreta Rameliene, Rasa Ulteravičiūte, Artūru Kozlovskiu, Gintautu Platūkiu, Aurimu Raulinavičiumi, Mindaugu Rojumi bei Roku Spalinsku.

„Tobulinome italų kalbos tarimą, melodijų frazavimą, analizavome kiekvieno solisto silpnąsias ir stipriąsias puses, diskutavome, mokėmės, dailinome operų arijas, duetus bei ansamblius, – dėstė M.Longo. – Negalėjau patikėti savo ausimis pirmąkart išgirdęs M.Rojų, nuostabiais tembro atspalviais apdovanoti V.Balsytė ir R.Spalinskas, puikūs sopranai R.Petrauskaitė, R.Ulteravičiūtė, daug gražių dalykų galėčiau pasakyti apie kiekvieną. Žinoma, yra ir trūkumų: kažkam trūksta atkaklumo mokytis, kitam – drąsos atsisakyti klišių, pasitikėjimo savimi, galiausiai – gero mokytojo.“

Muzika, kuri žavi ir veda

Dviejų dalių „Itališkame koncerte“ skambės V.Bellini operų „La Somnambula“ ir „Norma“ fragmentai, ištraukos iš G.Rossini operų „Sevilijos kirpėjas“ ir „Pelenė“, G.Donizetti operos „Don Pascuale“ arijos bei duetai, G.Verdi „Rigoleto“ finalas.

„Tai kompozitoriai, kurių muzika mane visuomet be galo žavėjo, – prisipažino pianistas. Jei reikėtų išskirti favoritą, juo turbūt būtų G.Rossini. Tai, ką jis padarė su opera buffa (iš it. komiškoji opera), yra protu nesuvokiama ir kartu genialu! Tiesa, koncerte neskambės G.Puccini muzika. Į programą jos neįtraukėme sąmoningai – po mėnesio Klaipėdos muzikiniame teatre įvyks grandiozinis koncertas „Auksiniai G.Puccini operų puslapiai“. Nesinori kartotis.“

Po darbą Klaipėdoje vainikuosiančio „Itališko koncerto“ M.Longo pasakojo išvyksiantis į Maltą statyti G.Puccini operą „Toska”, vasarą Sirakūzuose, Graikijoje, laukia G.Verdi „Aidos“ premjera, ateinantį rudenį Toarminos teatre – vėl „Toska“, P.Mascagni „Cavalleria Rusticana“, V.Bellini „Zaira“.

„Klaipėda man patinka. Mėgstu vaikščioti Danės pakrante, užsukti į „Kurpius“... Galiausiai – jau turiu čia namus. Esu laisvas dirbti ten, kur manęs konkrečiu metu reikia. Be to, žodžiai „planuoti gyvenimą“ man tarpusavyje nedera“, – juokėsi M.Longo.

„Itališkas koncertas“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salėje – kovo 13 d. 18.30 val. Bilietai – po 22 Lt.