Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos muzikiniame teatre – šokio spektaklio „Altorių šešėly“ premjera
2014-03-14

A.Liškauskas. Vytauto Petriko nuotrauka
Klaipėdos muzikiniame teatre kovo 20 ir 22 dienomis publikos laukia daugeliu atžvilgių ypatinga premjera. Į sceną žengs lietuvių literatūros klasika tapusio romano herojai ir jie prabils ne įprasta, o kūno, širdies kalba.

Dvilypumo labirintais

Dviejų dalių šokio spektaklį pagal Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“ stato teatro baleto trupės vadovas, choreografas ir šokėjas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografė ir kostiumų dailininkė Iveta Ciparytė bei šviesos dailininkas Donatas Šimonis.
Libretą šokio spektakliui sukūrė Birutė Mar, išgrynindama kelias temas: žmogaus pašaukimo ir gyvenimo prasmės bei savęs pažinimo kelio; žmogiškosios meilės – šiame pasaulyje duotos kaip Dievo dovanos ir išganymo – ieškojimo; bažnyčios tarno-kunigo ir poeto pašaukimo priešpriešos.

Šios žmogaus vidinio pasaulio prieštaros spektaklyje prabils ne žodžiais – bet kūno, širdies kalba. Kaip teigė spektaklio kūrėjai, kiekviena jo scena bus lyg savitos pagrindinio herojaus kunigo Liudo Vasario gyvenimo mišios – prikels kiekvieną prasmingą epizodą kiek transformuotoje atminties realybėje.

„Kuriant libretą, buvo įdomu, kokias romano linijas prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras – apie tai prabilti universalia kūno, širdies kalba. Artimiausios pasirodė šios V.Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save“, – teigė B.Mar.

„Sakoma, kad daugiausia solidumo mūsų gyvenimui ir mūsų sielai atneša kančios valandos... Bet juk ir kančios valandos turi turėti ribas... Spektaklį, kaip ir visą romaną, apibūdinčiau dviem žodžiais – dvilypumo labirintai“, – sakė jo režisierius R.Kaubrys.

Supynė su jausmais

Spektaklyje pagrindinius vaidmenis šoks jo choreografas A.Liškauskas ir buvęs klaipėdiečių trupės narys, dabar vilnietis Mantas Černeckas (Liudas), taip pat čionykščiai Aušra Krasauskaitė (Liucė), Inga Briazkalovaitė (Auksė, Sokolina), Ana Buchovska-Zamulskienė (Auksė, Baronienė, Nepažįstamoji), Beata Molytė-Kulikauskienė (Baronienė), Aleksandra Kovaliova-Karečkienė (Sokolina), Simonas Laukaitis (Baronas), Valdemaras Marcinkus (Klebonas) ir kiti Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistai. Dvasios tėvo vaidmenį ruošęs Ričardas Jankevičius pasitempė kojos raiščius, todėl pirmuosiuose premjeriniuose spektakliuose jį pakeis Gintaras Visockas – Kauno muzikinio teatro artistas, dar daugeliui pažįstamas iš Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklių.

„Tai bus ne įprastas baletas, o gana įvairus šokis, susipynęs su jausmais, aktoriniais elementais, – pasakojo A.Liškauskas prieš premjerinį spektaklį, kuriam pats kūrė ne tik choreografiją, bet jame ir šoks pagrindinį Liudo Vasario vaidmenį. – Laukiu tos premjeros... Įdomu, kaip reaguos publika. Norėtųsi, kad jai patiktų, kad spektaklis surinktų pilnas sales. Dėl to televizijai atidaviau duoklę – parodžiau, kad Klaipėdos muzikiniame teatre yra baleto trupė. Man atrodo, aš be jos būčiau niekas.“

Įsikišo pats nelabasis?

Choreografas pats naujam spektakliui parinko gana kontrastingą muziką – nuo šiuolaikinių autorių, Zbignewo Preisnerio, Grego Haineso, Olafuro Arnaldso iki Antano Šabaniausko. „Ir ji limpa! – džiaugėsi A.Liškauskas, nesibaiminantis eklektikos. – Nes mūsų spektaklyje bus visko: ir šokio ant puantų, ir tango, džiazinio, sportinio, neoklasikinio šokių fragmentų. Jis bus vidujai dinamiškas, vaidybiškas, atmosferinis. Man svarbu šokį išgyventi.“

Kartu Aurelijus perspėjo, kad spektaklyje publikai V.Mykolaičio-Putino romano „neperskaitys“. Tai bus savotiška, gal kam ir netikėta improvizacija „Altorių šešėly“ temomis. Artistas prasitarė, kad galbūt publika išgirs jį net skaitantį eilėraštį...

Tai bene 13-asis spektaklis, kuriam A.Liškauskas kuria choreografiją, ir tik antrasis –grynai šokio. Ar todėl, kad V.Mykolaitis-Putinas savo romaną „Altorių šešėly“ draudė ekranizuoti, inscenizuoti ir net versti į kitas kalbas, ar dėl pačios kūrinio temos, susijusios su bažnyčia, Dievu, kunigo likimu, ar dėl nepalankaus planetų išsirikiavimo danguje, bet spektaklio kūrėjams vis kažkas (o gal pats nelabasis?) „pakiša koją“. Tai vienas artistas pasitempė raiščius, tai kitas susižeidė ranką, premjerą teko nukelti... Tačiau, ko gero, dar niekada Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė nerepetavo, nekūrė su tokiu užsidegimu, atsidavimu, aistra ir polėkiu. Tai bus jos spektaklis. Vienas iš nedaugelio šokio spektaklių šiame teatre. Jis tiesiog privalo būti ypatingas. Nes jame atsiskleis visa šios talentingos, nuolat atsinaujinančios trupės jėga ir dar neišsemtos galimybės. Nes jis pretenduoja į teatro repertuarą ir publikos anšlagus. Drąsu. Bet kas pasakys, kad neverta pabandyti?..