Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Menininkai, nešantys šviesą
2014-04-15

Šiandien Kultūros ministerijoje garbės ženklais bus apdovanoti kompozitorius V.Bartulis, muzikologas J.Bruveris, dirigentas S.Domarkas (nuotraukoje), režisierius ir lėlininkas V.Mazūras bei operos solistas profesorius V.Prudnikovas
Šiandien Pasaulinės kultūros dienos proga Kultūros ministerijoje bus įteikiami garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Aukščiausiais Kultūros ministerijos apdovanojimais pagerbiami kompozitorius Vidmantas Bartulis, muzikologas Jonas Bruveris, dirigentas Stasys Domarkas, režisierius ir lėlininkas Vitalijus Mazūras bei operos solistas profesorius Vladimiras Prudnikovas. „Respublika“ teiravosi, kaip jie vertina šiandienę kultūros situaciją Lietuvoje ir valdančiųjų požiūrį į jos sklaidą bei puoselėjimą.
Kultūra - tautos kraujas

Pasak kompozitoriaus V.Bartulio, politikų požiūris į kultūrą yra dviprasmiškas - nors viešai deklaruojamos strateginės pirmenybės, praktiškai viskas atliekama pagal senas klišes. „Kultūra ir kultūros politika yra neatsiejami dalykai. Deja, šiandien ta politinė pusė neparemta jokiais konkrečiais veiksmais. Situacija po truputį keičiasi, bet labai lėtai“, - sakė kompozitorius. Kaip pavyzdį jis pateikė kino sritį, kuri po truputį stojasi ant kojų. „Anksčiau kino sritis buvo tokia palaida bala, kino projektai buvo nelabai skaidriai finansuojami, dabar viskas stojasi į savo vietas. Kino gamintojai atranda bendrą kalbą su valdininkais“, - teigė kompozitorius ir pridūrė, kad tokio aiškumo pasigenda kitose kultūros srityse.

Paklaustas apie visuomenės požiūrį į kultūrą, V.Bartulis apgailestavo, kad intelektualioji kultūra vis dar nėra daugelio lietuvių gyvenimo dalis. „Gaila, kad tą vietą, kurią visuomenės gyvenime turėtų užimti tikroji kultūra, dabar užima ta vartotojiška, trumpalaikė kultūra. Ilgainiui žmonės ima galvoti, kad tai ir yra tikroji kūryba. Reikia tikėtis, kad pamažu, susiformavus naujai kartai, viskas atsistos į savo vietas“, - vylėsi kūrėjas. Pasak jo, kultūros indėlis yra neišmatuojamas, nors iškart jo grąžos ar pelno ir neįmanoma pajusti. „Tai yra mūsų Tautos savasties dalis. Tai Tautos kraujas“, - teigė menininkas.

Kad vis stipriau visuomenėje įsišaknija paviršutiniška, prasčiokiška, neskoninga ir primityvi pseudokultūra, sutiko ir muzikologas J.Bruveris. „Didžiausia problema ta, kad tokia kultūra išmuša jaunimui iš galvos tikrųjų meno vertybių supratimą. Šiandien žmonės nugyvena dešimtmečius net nepasiskaitę kokios nors Šekspyro pjesės ar lietuviškų eilėraščių knygelės, nenuėję į styginių kvarteto koncertą“, - sakė muzikologas. Jis apgailestavo, kad šiandien mokyklose norint suburti chorą reikia gerokai paprakaituoti. Kita vertus, mokytojoms už tokį darbą niekas nenori pridėti vieno kito papildomo lito.

Kritikos muzikologas negailėjo ir pramoginėms televizijoms bei internetui, kur per prievartą brukamas be galo suprimityvintas skonis. „Šiandien visi labai gerai žino, kuris automobilis yra geras, kuris blogas, kurie batai geri, kurie - blogi, bet tik nedaugelis žino, kuris meno kūrinys yra vertingas, kuris - ne. Nesakau, kad turėtume apskritai atsisakyti pramoginės kultūros, bet ji turėtų būti intelektuali, o ne tokia primityvi ir vulgari. Pseudokultūra visais laikais ėdė žmonių sąmonę, laimei, kai kuriems pavyksta išsigelbėti“, - sakė J.Bruveris. Paklaustas, kaip jį patį įpareigoja įvairūs įvertinimai ir apdovanojimai, muzikologas sakė, kad ir be jų kultūros žmonės intuityviai atlieka savo pareigą skleisti ir puoselėti kultūrą. „Reikėtų raginti žmones lankyti koncertus, operas, parodas, nes būtent ten tvyro amžinosios vertybės, o ne tose dainose, kurios vieną dieną nuskambėjo, o rytoj jas jau visi pamiršo“, - tvirtino J.Bruveris.

„Trijų paršiukų“ lygio teatras

Dirigentas S.Domarkas teigė, kad šiandienė ekonominė situacija, migracija ir kitos bėdos kultūros atstovams trukdo gerai atlikti savo darbus. „Kultūra be ekonomikos negali gyvuoti lygiai taip pat kaip ir ekonomika be kultūros. Nuolatinis finansų trūkumas visada buvo kliūtis įgyvendinant kultūrines idėjas ir planus. Turime labai daug valstybinių teatrų, juos išlaikyti gana sunku, bet stengtis reikia“, - sakė dirigentas. Jis teigė, jog bėda yra ta, kad esame maža valstybė, turinti didžiulius kultūrinius išteklius, būrį jaunų talentingų žmonių, kuriuos sunku suburti į vieną krūvą ir aprūpinti finansiškai. „Tikiu jaunąja karta, daug su jais dirbu ir matau, kokie talentingi jie yra. Džiaugiuosi, kad dabar yra padidėjęs susidomėjimas teatrais, jų lankymas yra aktyvesnis, nors žiūrovai už bilietus turi mokėti daugiau“, - sakė dirigentas.

Režisierius ir lėlininkas V.Mazūras pasakojo taip pat pastebintis augantį visuomenės susidomėjimą teatru. „Man atrodo, kad lėlių teat­ras savame rate yra populiarus. Labai norėjau gyvenime padaryti tokį teatrą, kad būtų visiems įdomus, kiek tai pavyko - tiek, dabar nieko nebepakeisi, bet tikiu, kad mano darbus tęs jaunoji karta“, - sakė režisierius. Anot jo, lėlių teatrą visada ir visame pasaulyje puoselėja entuziastai, kuriems netrūksta naujų kūrybinių idėjų. „Jei būsi tik toks išpildytojas - kur pastums, ten gerai, - tai ir teatras bus toks „trijų paršiukų“ lygio. O norisi, kad jis turėtų tam tikrą išliekamąją vertę“, - sakė V.Mazūras.

Paklaustas, kaip vertina šiandien vykdomą kultūros politiką, lėlininkas apgailestavo, kad aukštesniosiose institucijose kultūra vis dar nesulaukia atitinkamo palaikymo. „Visi dabar nori labai daug pinigų, o juk anksčiau gyvenome ir kūrėme be jų. Ir išgyvenome, ir savo kultūrą išsaugojome. Dabar aplinkui yra labai daug pagundų. O kultūra yra tokia sritis, kuri neduoda tiek pelno, kad kam nors būtų įdomu į ją investuoti“, - savo mintimis dalijosi lėlininkas.

Jauni kūrėjai laimės ieško svetur

Operos solistas V.Prudnikovas taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje kultūra išstumiama iš prioritetinių sričių. „Tai yra mūsų Tautos turtas, nuo jos prasideda ir politika, ir švietimas, jai reikia skirti daug dėmesio, kad turėtume stiprią valstybę, deja, kažkodėl viskas yra truputį kitaip“, - svarstė solistas. Kaip vieną didžiausių problemų jis nurodė jaunų menininkų migraciją. „Daugelis jaunų kūrėjų jau iš anksto dairosi į užsienio rinką. Išvažiuodami visi sako, kad grįš, bet puikiai žinome, kad negrįš. Svetur jie labai greitai įleidžia šaknis, sukuria šeimas ir pasilieka. Europos šalys suteikia labai geras sąlygas jauniems kūrėjams, todėl prisivilioti juos atgal būna sunku“, - pasakojo profesorius.

Anot jo, čia pasilikusiems muzikams ne visada atsiranda darbo. „Anksčiau daug muzikos kompozitoriams buvo užsakoma, o dabar jie kuria ir net nežino nei kam, nei dėl ko. Tiek ministerijos, tiek Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio tam skirti“, - tvirtino V.Prud­nikovas.

Paklaustas, kokią, anot jo, asmenybę formuoja per televiziją skleidžiama popkultūra, operos solistas negailėjo kritikos televizijos programoms. „Televizijos eteris iš tiesų yra gana užterštas. Yra kanalų, kurių net nesinori įsijungti. Nesakau, kad televizijos eteryje turėtų vyrauti vien klasikinė muzika, bet trūksta įvairovės. Turime ugdyti atsakingą, kultūringą ir intelektualų žmogų, todėl vien su „popsu“ neišsiversime“, - sakė V.Prudnikovas. Jis džiaugėsi, kad teatrų ir koncertų lankomumas tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje po truputį didėja. „Žmonės palaiko menininkų kūrybą. Neseniai su studentais koncertavome Gelgaudiškyje. Žmonių susirinko pilna salė. Jie nori aukštos kultūros, tikro meno, dėl to labai džiugu“, - teigė profesorius.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“