Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Muzikinio teatro ateitis - tik Klaipėdoje!
2014-05-11

Klaipėdos kultūros bendruomenė kreipėsi į šalies institucijas. Aušros Pilaitienės (lrytas.lt) nuotrauka
Klaipėdos miesto kultūros atstovai pasirašė viešą kreipimąsi į LR Prezidentę, LR Seimą, LR Vyriausybę, LR Kultūros ministeriją dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ateities.

Kultūros politika ir jos ateitis Klaipėdoje didžiąja dalimi priklauso nuo LR Kultūros ministerijos politikos ir yra įgyvendinama per Klaipėdos dramos teatrą, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą (toliau vadinamas KVMT) bei kitas įstaigas. Pastaruoju metu Klaipėdos teatrai deramo dėmesio/finansavimo iš savo steigėjo nesulaukia, o pasirodžiusios idėjos dėl KVMT iškeldinimo į Palangą tapo Klaipėdos krašto kultūros griovimo politikos kulminacija. Tai paskatino Klaipėdos miesto kultūros magistrus, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narius, miesto kultūros ir meno atstovus susiburti ir prisiimti aktyvų vaidmenį, siekiant KVMT - miesto ir visos Vakarų Lietuvos kultūros židinį - išsaugoti Klaipėdoje.

KVMT vienintelis Vakarų Lietuvos regiono publikai pristato profesionalųjį muzikinį scenos meną. Teatras per metus parodo apie 150 įvairių žanrų spektaklių ir pritraukia daugiau kaip 40 000 žiūrovų. Neišsemiama šio teatro repertuaro įvairovė akivaizdžiai byloja apie KVMT kūrybinį potencialą. Teatro ryšiai su Lietuvos ir Europos šalių kultūros institucijomis kasmet vis stiprėja ir plečiasi.

Šiuo metu KVMT dirba per 230 įvairių (meninių ir administracinių) specialybių darbuotojų: solistai dainininkai, choro dainininkai, baleto šokėjai, orkestro muzikantai, taip pat administracinis bei techninis personalas. Absoliuti dauguma jų - klaipėdiečiai. Teatro veiklos perkėlimas į bet kurį kitą pajūrio regiono miestą, atsižvelgiant į darbo grafiką bei darbo užmokestį, neabejotinai grėstų didžiosios dalies darbuotojų praradimu ir savo pasekmėmis būtų tolygus jo uždarymui.

KVMT yra glaudžiai susijęs su Klaipėdos miesto meno ugdymo įstaigomis: muzikos ir meno mokyklomis, šokių kolektyvais, S. Šimkaus konservatorija, Klaipėdos universiteto Menų fakultetu ir kt. Visa tai - dešimtmečiais kurta ir šiandien efektyviai veikianti miesto kultūrinė ekosistema, kurioje talentingi jaunieji menininkai randa sau nišą profesionalaus meno įstaigoje.

Miestiečių sąmonėje 1964 m. pastatytas KVMT pastatas, nors ir projektuotas kaip kultūros namai, tapo svarbiausia muzikinės kultūros citadele Klaipėdoje. Architektai pabrėžia, jog teatro ar analogiškos paskirties pastato buvimas yra ypatingai svarbus Klaipėdos miesto Atgimimo aikštei, jos socialiniam, komunikaciniam charakteriui išsaugoti. Dabartinis teatro pastatas turi visus bruožus ir architektūrines galimybes būti rekonstruotas, išlaikant pagrindinius jo semantinius ženklus ir kultūrinę funkciją. Ši vieta, kaip viena iš dviejų tinkamiausių teatrui, buvo pripažinta ir 2011 m. įgyvendintame atvirame KVMT naujo pastato statybos vietos parinkimo architektūriniame-urbanistiniame konkurse.

Muzikinio teatro Klaipėdoje naikinimas kartu būtų ir turtingiausio miesto dvasinės kultūros (operos meno) paveldo, siekiančio kone 200 m., žlugdymas. Juk Klaipėda nuo pat 1785 m. turėjo savo teatrą, kuriame 1820 m. buvo pradėti statyti muzikiniai spektakliai. Vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1946 m., įsikūrė Klaipėdos muzikinės komedijos teatras, o 1956 m. buvo įkurtas Klaipėdos liaudies operos teatras, veikęs 30 metų. Tai buvo begalinio pasiaukojimo ir noro turėti Klaipėdoje savą operos teatrą pavyzdys. Pasiekus aukštą meninį lygį, šis teatras buvo reorganizuotas į dabartinį valstybinį teatrą. Ir tai tik keli akcentai iš be galo turtingos KVMT istorijos.

Itin svarbus klausimas, į kurį laukiame LR Kultūros ministerijos, LR Vyriausybės, LR Seimo bei LR Prezidentės atsakymo - tai prioritetų klausimas. KVMT pastato, Danės g. 19, rekonstrukcijai planuotas skirti ES struktūrinių fondų paramos lėšas nukreipus Palangos vasaros koncertų salės statybų projektui, kyla klausimas, ar šiandieniniai kultūros politikos prioritetai išskirti logiškai ir pagrįstai. Ar šimtametes tradicijas turinčio teatro modernizavimo būtinybė šiandien mažiau svarbi nei komercinės paskirties pastato vizija Palangos kurorte?

Kategoriškai nepritariame laikinam ar nuolatiniam KVMT iškeldinimui į Palangą.

Prašome skirti deramą dėmesį ir skubiai užtikrinti užsitęsusį KVMT bei Klaipėdos dramos teatro pastatų modernizavimo projektų finansavimą.

 

Kreipimąsi pasirašo:



Klaipėdos miesto kultūros magistrai:

Angelina Banytė, dailininkė, monumentalistė

Rita Bočiulytė, kultūros žurnalistė, teatrologė

Stanislavas Domarkas, dirigentas

Povilas Gaidys, teatro režisierius

Doc. dr. Jonas Genys, istorikas, muziejininkas

Gintaras Grajauskas, rašytojas, poetas

Valerija Jankūnaitė, etnologė

Aloyzas Každailis, istorikas, muziejininkas

Anatolijus Klemencovas, dailininkas

Prof. Kazys Kšanas, muzikas, chorvedys

Prof. Daiva Kšanienė, muzikologė

Edvardas Malinauskas, tapytojas marinistas

Vytautas Paukštė, teatro aktorius

Prof. Arūnas Sakalauskas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas

Doc. Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė

Juozas Šikšnelis, rašytojas

Prof. Vytautas Tetenskas, muzikas, pedagogas

Doc. Robertas Varnas, chorvedys, pedagogas

Prof. habil. dr. Vladas Žulkus, archeologas, istorikas

Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybos nariai:

Liudas Andrikis, Meno kūrėjų sąjungos tarybos narys

Isroildžon Baroti, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas

Nerijus Čapas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto narys

Goda Giedraitytė, menotyrininkė, kultūros vadybininkė

Virginija Kairienė, Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė

Gediminas Pranckūnas, Klaipėdos dramos teatro vadovas

Agnija Šeiko-Sarulienė, menininkų grupės „Žuvies akis" pirmininkė

Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė

Nemira Trakumienė, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja

Alfonsas Vildžiūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras" meno vadovas

Romandas Žiubrys, VšĮ „Klaipėdos šventės" direktorius

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno tarybos nariai:

Stanislavas Domarkas, KVMT dirigentas

Prof. Eduardas Kaniava, KVMT vokalo pedagogas, Meno tarybos pirmininkas

Vladimiras Konstantinovas, KVMT vyr. chormeisteris

Dainius Pavilionis, KVMT vyr. dirigentas

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos
Valdybos pirmininkas
Vaidotas Dapkevičius

Klaipėdos dramos teatras

Klaipėdos universiteto Menų fakultetas

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija

Klaipėdos jaunimo centras



Klaipėda,

2014 05 08