Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdoje – ilgai laukti projektai
2014-05-24

Klaipėdos muzikinis teatras jau senokai laukia atnaujinimo, tačiau rekonstrukcijos klausimas vėl pakibo ant plauko. G. Bartuškos nuotrauka
Klaipėdos miestas įvardijamas kaip neabejotinas lyderis pritraukiant investicijų. Tačiau pastaruoju metu suklusta – uostamiestyje mažėja gyventojų, dėl to nerimauja ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Atvyksta vis daugiau kruizinių laivų, tačiau turistai nelabai turi ką čia veikti. Nepaisant visko, mieste įgyvendinama ar ketinama įgyvendinti ne vieną projektą, diskutuojama dėl prioritetų. „Statyba ir architektūra“ pateikia keletą projektų, dėl kurių pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos.
Tiltas į Kuršių neriją

Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra. Klaipėdiečiams tiltas lyg ir nebūtinas, Neringos gyventojams, kaip ir turistams, jo reikia. Aplinkosaugininkai prieš tokį projektą stojasi piestu.

Pastaruoju metu įvyko nemažai diskusijų tarp įvairių sričių specialistų, valdininkų. Tačiau konkretūs sprendimai nepriimami. Labiausiai už tiltą pasisako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Anot jos vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai taps nemaža kliūtimi. Konteinervežių, keleivinių keltų ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali iškilti įvairių grėsmių.

Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis. Didžiausi šio galimo projekto kritikai – aplinkosaugininkai. Jų teigimu, toks objektas nenumatytas jokiuose strateginiuose miestų plėtros ir teritorinio planavimo dokumentuose. Gali būti, kad tiltas smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, į šią saugomą teritoriją nusidriektų didžiuliai autotransporto srautai.

Tilto šalininkai sako priešingai. Anot jų, kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus sutrikdytas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša. Per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 600 tūkst. automobilių. Tiltu jie judėtų nekliudomai ir nekiltų išvardytų problemų. O įvažiuojančiųjų srautus reguliuotų mokestis už įvažiavimą į Kuršių neriją.

Valdininkų požiūris į tiltą irgi skiriasi. Neringos valdžia tokį projektą linkusi skatinti kaip tik įmanydama. O Klaipėdos miesto vadovai žiūri atsargiau ir norėtų, kad išliktų abi žmones per Kuršių marias plukdančios perkėlos.

Išvadą dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių parengusių Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistų nuomone, tiltas gali būti pakeliamas arba pasukamas. Dar vienas variantas būtų statyti aukštą vantinį tiltą ant 14 metrų ilgio betono atramų. Viduryje irgi galima įrengti pakeliamą arba pasukamą konstrukciją, kad tilto nekliudytų jachtų stiebai.

Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias be projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų būtų kainavęs 45–60 mln. litų. Dabar kaina gerokai šoktelėtų – iki 170–230 mln. litų. Apmokestinus tiltu riedančius automobilius, investicijos atsipirktų per 5–6 metus. Svarstoma ir galimybė projektą, jeigu jam būtų pritarta, įgyvendinti koncesijos būdu.

Piliavietė

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas teritorijos tarp Pilies gatvės, Baltijos laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės planas. Planuojamos teritorijos dydis yra ~27 hektarai.

Didžiąją dalį teritorijos užima Klaipėdos miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomi ir bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ nuomojami žemės sklypai. Likusi dalis – laisva valstybinė žemė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomos krantinės ir kitų savininkų žemės sklypai.

Planuojama teritorija yra svarbi senamiesčio vieta, kur Klaipėdos miestas turi priėjimą prie Kuršių marių ties Klaipėdos piliaviete. Plėtojant suplanuotą teritoriją siekiama atkurti pilies ir bastionų kompleksą, atverti Klaipėdos miesto gyventojams svarbią miesto dalį, kuri šiuo metu laivų remonto įmonės vis dar yra naudojama žvejybinių ir kitų laivų remontui. Ilgainiui visa teritorija būtų pritaikyta kultūros, turizmo, kitiems visuomenės poreikiams.

Svarbiausias uždavinys plėtojant planuojamą teritoriją – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimas ir jo aplinkos sutvarkymas.

Architektė Snieguolė Stripinienė „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad ši istorinė vieta yra labai svarbi miestui. Todėl natūralu, kad postūmiai tvarkant ją nėra tokie akivaizdūs, kaip norėtųsi. Antai kai 2005 metais buvo pradėtas rengti teritorijos detalusis planas, apsižiūrėta, kad jo neužtenka – reikia specialaus plano, nes yra saugotinų objektų. Viskam išsiaiškinti prireikė dvejų metų.

„Dabar turbūt jau praėjęs tas laikas, kai visi norėjo čia ką nors statyti, todėl komerciniai plotai kol kas neišnaudojami. Tačiau pilies atstatymo darbai juda į priekį. Archeologinės pilies atodangos dabar uždengtos stogine, siūlome pastatyti rimtesnį statinį, kad būtų saugomos pilies liekanos. Rekomenduojame atstatyti dalį gynybinių įtvirtinimų, jau yra suderintas techninis projektas, įvyko ir vienas konkursas rangos darbams. Kadangi pinigų nebuvo skirta daug, pradėta nuo kiemo tvarkymo“, – pasakojo S. Stripinienė.

Šiuo metu vyksta antrasis konkursas, kurio laimėtojai restauruodami atkurs šiaurinę ir rytinę kurtinas. Po jomis bus muziejus, konferencijų salė.

O daugiausia diskusijų kyla dėl pačios pilies tūrio atstatymo. Anot S. Stripinienės, planuose pilies tūrį atkurti numatyta etapais. Iki kurio lygmens tai bus padaryta – galutinai neaišku. Tai priklausys nuo miestiečių valios ir tam skiriamų pinigų.

„Viena vertus, Valdovų rūmų atstatymo pavyzdys parodė, kad tokie projektai labai brangiai atsieina. Kita vertus, tai jau būtų ne autentiškas, bet atstatytas objektas. Tačiau apklausos rodo, kad žmonės to nori. Netgi architektai, kurie dažniausiai pasisako tik už unikalius daiktus, šiuo atveju linkę pritarti pilies atstatymui. Tačiau jeigu ir bus galutinai nuspręsta pritarti šiems darbams, jie nebus atlikti greitai“, – sakė architektė.

Pagal patvirtintus planus, pilies atkūrimas numatomas trimis etapais. Pirmame planuojama atstatyti šiaurinę kurtiną, sklandžiai sujungiant princų Fridricho ir Karlo bastionus, atkurti rytinę kurtiną, ją pratęsiant iki buvusio pietrytinio bastiono, suformuoti pilies kiemo aikštę ir sutvarkyti jos aplinką, įrengti naujas konstrukcijas, archeologines atodangas apsaugančias nuo kritulių ir neigiamo aplinkos poveikio.

Antrame etape numatoma atkurti pietrytinį ir pietvakarinį bastionus, pietinę ir vakarinę kurtinas, baigti atkurti fosą bei tiltą. Tokiu būdu antrame etape būtų visiškai suformuota pilies sala su bastionais. Trečiame etape numatoma galimybė atkurti pilies pastato tūrius. Visi trys pilies atkūrimo etapai grindžiami archeologinių tyrimų išvadomis.

„Kol kas pamažu įgyvendinamas pirmas etapas. O iki trečio – dar tolimas kelias. Kas būtų atstatytoje pilyje, priklausys nuo to, kiek istorinės medžiagos bus surinkta. Žinoma, greičiausiai veiktų muziejus, o didžiausia vertė būtų ekspozicijos, ne pats pastatas“, – sakė S. Stripinienė.

Muzikinis teatras

Dėl Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos vyksta bemaž karas tarp centrinės šalies valdžios ir uostamiesčio vadovų. Mat teatro rekonstrukcijai reikiamas lėšas planavusi skirti Vyriausybė ėmė dvejoti – o gal pinigų labiau reikia Palangos vasaros estradą norint paversti koncertų sale?

Suprantama, Klaipėdos miesto valdžia liko labai sunerimusi, kad ilgus metus gvildentas Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektas vėl gali būti atidėtas, nors šiemet jis jau įgavo apčiuopiamus kontūrus.

Šiuo metu tikslinamas detalusis Muzikinio teatro sklypo planas, numatant esamo teatro pastato rekonstrukciją jį išplečiant. Darbai finansuojami iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto.

Rekonstrukcijos projektas planuotas įtraukti į valstybės investicinių projektų sąrašą rengiantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpiui. Atnaujinamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą siūloma kompleksiškai suremontuoti, pakeičiant ir seną scenos įrangą bei interjerą.

Uostamiesčio kultūros specialistai nuogąstauja, kad atsisakymas finansuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimą iškeltų klausimą dėl tolesnio jo egzistavimo.

Baseinas

Apie tai, kad Klaipėdoje reikia tarptautinius standartus atitinkančio baseino, kalbėta jau daugelį metų. Bet tik neseniai reikalai pasistūmėjo į priekį, kai buvo surengtas tarptautinis konkursas techniniam projektui ir architektūriniam sprendimui pateikti.

Siūlymus konkursui pristatė penkios architektų komandos, tačiau kvalifikacinius reikalavimus atitiko tik trys: dvi olandų įmonės ir viena vokiečių. Laimėtoja pripažinta Nyderlandų kompanija „Slangen + Koenis architects“.

Olandų siūlomame projekte numatyta, kad baseinas bus 50 metrų ilgio, jame – 10 plaukimo takelių. Kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti gylį nuo 5 metrų iki metro ar dar mažiau. Dugną bus galima kilnoti skirtingose vietose, tad vienu metu baseine bus galima ir nardyti, ir treniruoti vaikus.

Šalia baseino numatytas pirčių kompleksas su treniruoklių sale, taip pat sale, kurioje tilps iki tūkstančio žiūrovų. Tai būtų pirmas 50 metrų ilgio visiškai naujas baseinas Klaipėdoje per Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Atlikta galimybių studija parodė, kad uostamiestis yra pačioje blogiausioje situacijoje, palyginti su kitais Vakarų Lietuvos regiono miestais – čia nėra nė vieno 50 metrų baseino.

Preliminari baseino statybų vertė – apie 40 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų planuojama gauti iš 2014–2020 metų ES fondų, likusią turėtų investuoti valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Baseino operatoriumi turėtų tapti savivaldybės valdoma įstaiga.

Baseinas šalia „Švyturio“ arenos turėtų būti pastatytas iki 2016-ųjų pabaigos. Techninis projektas turėtų būti parengtas ir galutinai suderintas iki šių metų pabaigos.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nuskambėjo kaip vieni geriausių pasaulyje

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Klaipėdos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė pirmą vietą iš septynių miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (49,1 balo) ir siekė 65,9 balo. Tai geriausias įvertinimas tarp visų miesto savivaldybių. Klaipėdos miestas pagal pritrauktas materialines (9501 litas 2011 metais) ir tiesiogines užsienio investicijas (15 184 litai 2011 metais), tenkančias vienam gyventojui, gerokai viršijo šalies vidurkį ir buvo tarp lyderių visoje šalyje. Prie gero įvertinimo prisidėjo ir tai, kad miestas iš anksto turi paruošęs investuotojams tinkamų sklypų. Verslo gyvybingumą parodo ir aukštas tūkstančiui gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius – 38.

Investicinį patrauklumą Klaipėdos miestui suteikia ne tik palanki geografinė padėtis, jūrų uostas, bet ir veikianti laisvoji ekonominė zona, patrauklūs nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifai. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną pagal suteikiamas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą įvertino kaip vieną iš 5 geriausių ekonominių zonų pasaulyje. Taip pat savivaldybė gali pasigirti minimaliu, tačiau veikiančiu puslapiu anglų kalba, kuriame investuotojai gali rasti būtiniausią informaciją. Visi šie aspektai sukuria viena palankiausių investicinių aplinkų šalyje.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Idealiai sutvarkyta logistikos grandinė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

Klaipėdos miestą būtų galima vertinti kaip patrauklų investicijoms. Pirmiausia reikia paminėti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje galima greitai ir be jokių papildomų trukdžių pradėti veiklą. LEZ vadovybė dirba tikrai efektyviai, yra turbūt geriausiai veikianti Lietuvoje. Čia įsikūrusios įmonės yra patenkintos, ir kokybė tikrai nekrinta.

Kitas dalykas – Klaipėda yra daugiausia importuojamos darbo jėgos pritraukiantis miestas. Jeigu įmonėms trūksta kurios nors specialybės darbuotojų, galima pamatyti daugiau veiksmų norint išspręsti šią problemą nei betikslio verkšlenimo. Įdirbis pritraukiant specialistų iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra nemažas. Jeigu ateina specifinės darbo jėgos reikalaujantis investuotojas ir jeigu jos neįmanoma per trumpą laiką parūpinti Lietuvoje, ji tiesiog be didesnių problemų surandama užsienyje. Tuo Klaipėda yra išskirtinė.

Klaipėda yra logistikos centras. Įmonėms, kurioms reikia operatyviai įvežti žaliavą arba išgabenti produkciją, mūsų uostamiestis yra ypač palankus. Visa logistikos grandinė veikia idealiai.
Žvelgiant politiniu aspektu, Klaipėda tradiciškai valdoma liberalų. O ši politinė jėga bene tinkamiausia verslui, yra susikoncentravusi į šį segmentą. Galima pažymėti, kad miesto savivaldybėje sprendimai priimami operatyviai.

Investuoti galima ne tik LEZ. Mieste yra dar nemažai apleistų buvusių įmonių, laisvų teritorijų, kurias būtų galima sutvarkyti. Čia būtų galima plėtoti paslaugų sektorių, vadinamąją žaliąją pramonę. Tačiau yra ir kai kurių trūkumų investuotojams. Vienas jų – apribojimai uosto teritorijoje: jeigu įmonės norėtų ten įsikurti, tai nebūtų labai paprasta.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Rinkai įtaką daro mažėjantys poreikiai

„Eikos“ plėtros direktorius Domas Dargis

Šių metų pradžioje Klaipėdoje, kaip ir Kaune bei Vilniuje, būsto rinka augo. Nekilnojamojo turto plėtotojai pirmąjį metų ketvirtį Klaipėdoje pardavė apie 90 naujų butų, t. y. net dukart daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 40 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį praėjusiais metais. Registrų centro duomenimis, uostamiestyje pirmąjį 2014 metų ketvirtį sudaryta apie 880 būsto pirkimo–pardavimo sandorių, t. y. 20 proc. daugiau nei paskutinį 2013 metų ketvirtį ir atitinkamai 70 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pat metu. Klaipėdoje naujų butų kaina per metus padidėjo apie 5 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 4530 litų už kvadratinį metrą. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos uostamiestyje naujų butų kainos turėtų dar šiek tiek ūgtelėti – iki 4600 litų už kvadratinį metrą.

Per pirmus tris šių metų mėnesius naujų butų pasiūla uostamiestyje sumažėjo apie 12 proc. ir šiuo metu sudaro apie 650 butų. Kol kas nejaučiama didesnio naujos statybos butų trūkumo, tačiau esant dabartinėms pardavimų apimtims naujų butų pasiūla Klaipėdoje išsektų po 1,5 metų. Vis dėlto spartesnes Klaipėdos būsto rinkos plėtros perspektyvas riboja mažėjantis gyventojų skaičius.

Biurų rinka Klaipėdoje irgi pamažu atsigauna, nors augimo tendencija – gana vangi. Per metus uostamiesčio biurų vakansija sumenko nuo 14 iki 11 proc., tačiau laisvų patalpų moderniuose verslo centruose vis dar yra apie 7 tūkst. kvadratinių metrų. Didžiausia vakansija uostamiesčio A klasės verslo centruose – ji viršija 20 proc. ir siekia 3,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Pagrindinė didelės biurų vakansijos priežastis – stambių įmonių stoka Klaipėdoje. Uostamiestyje daugiausia nedidelių bendrovių, kurioms prestižas nėra svarbus kriterijus renkantis biuro patalpas. Čia svarbiausia – nuomos kaina, kuri A klasės verslo centruose siekia 30–35, B klasės – 18–26 litus už kvadratinį metrą. Įmonių poreikius labiausiai atitinka nedidelės, nuo keliasdešimties iki 200–300 kvadratinių metrų ploto patalpos, suskirstytos atskirais kabinetais. Didesnių nei 400 kvadratinių metrų ploto patalpų paklausa Klaipėdoje yra labai maža. Per pastaruosius dvejus metus uostamiestyje naujų verslo centrų nepastatyta, artimiausiu metu naujų biurų projektų neplanuojama.