Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos muzikiniame teatre – intriguojanti „Misterio X“ premjera
2014-08-22

Scena iš I.Kalmano „Misterio X“ repeticijos Klaipėdos muzikiniame teatre. Vytauto Petriko nuotrauka
Nauju rūbu „apvilkęs“ žymiąją Imrės Kalmano operetę „Cirko princesė“ („Misteris X“), jau šio penktadienio vakarą į premjerą pakvies Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Klounai – ne cirke, o gyvenime, su kauke – ne juokdarys, o visi aplink jį. Štai tokią dviejų veiksmų operetę melomanams pasiūlys spalvinga kūrybinė grupė su operetės meistru dirigentu Stasiu Domarku bei šio žanro debiutantais – režisiere Rūta Bunikyte ir choreografu Gyčiu Ivanausku – priešakyje.

Klaipėdos muzikiniame teatre – tai penktoji vengrų kompozitoriaus I.Kalmano operetė, šįsyk pateiksianti kiek pakoreguotą austrų dramaturgų J.Brammerio ir A.Grünwaldo libreto versiją (aut. R.Bunikytė).

Ironizuos bendravimo cirką

„Misterį X“ ar „Cirko princesę“ matau visiškai kitaip, nei šis kūrinys buvo interpretuotas iki šiol, – sakė spektaklio režisierė R.Bunikytė. – Jeigu tradicinį Misterį X visi atsimena kaip tragiško likimo cirko artistą, tai mes bandysime išryškinti žmones, kurie yra aplink jį. Šiuo atveju Misteris X – tiesiog aplinkybių auka, žmogus, kuris vienintelis yra tikras“.

Anot jos, tradicinių cirko atributų – dramblių, gyvačių ir liūtų – šiame spektaklyje taip pat nebus. Gyvūnai taps aukštuomenės ydų metaforomis. Tas ydas ir šiandieninį žmonių bendravimo cirką operetės statytojai ir ėmėsi ironizuoti.

Pasak R.Bunikytės, esminis šios operetės karkasas spektaklyje nekinta, tačiau siužetinė linija, režisūriniai akcentai – kiti.

„Gyvename įvaizdžių pasaulyje: kaip aš atrodau, kaip mane vertina kiti?.. – retoriškai klausė režisierė. – Taigi ir kalbėsime apie tai, kaip vaidiname savo jausmus, kaip dedamės esantys geresni, pranašesni už kitus. Ir tik tada, kai nusiimame savo įvaizdžio kaukes, triumfuoja tikri jausmai.“

Spektaklyje gvildenamos temos kūrėjams padiktavo ir netradicinį scenovaizdį, kuriame dominuos to laikmečio spaudos kiosko motyvas.

„Tų laikų televizorius, kurį mes paversime didžiule scena“, – šypsojosi R.Bunikytė.

Uždavinius kėlė kiekvienam

Daug dėmesio naujai atgimusioje I.Kamano operetėje „Misteris X“, pasak statytojų, skiriama judesiui. Spektaklyje šoka ne tik solistai, baleto artistai, bet ir teatro choro dainininkai. Bendram darbui ir netradicinių choreografinių sprendimų paieškoms režisierė į Klaipėdą atviliojo vilnietį aktorių, šokėją, režisierių ir choreografą G.Ivanauską. Jo teigimu, spektaklio choreografijoje žiūrovai atpažins retro laikmetį, tačiau tiesioginės jo kopijos nebus.

„Įpyniau ir savo asmeninio braižo, pavyzdžiui, sinkopių. Dainuoti tenka vienu ritmu, o šokti – kitu. Tai ir tapo bene didžiausiu iššūkiu dainininkams. Tonio ir Mari duete solistai šoka stepą, po kurio iš scenos išeina šlapi. Uždaviniai iš tiesų dideli kiekvienam“, – neslėpė G.Ivanauskas.

Pirmąkart operetę statantis kūrėjas prisipažino, jog pats žanras, jo struktūra kiek įpareigojo, tačiau nesukliudė operetės aktualizuoti.

„Šiandienos tėkmėje, per skubą ir rutiną praleidžiame daug gražių dalykų. Būtent juos šiame spektaklyje trumpam sustabdysime ir užfiksuosime, kad žiūrovai galėtų pasimėgauti dieviška muzika, vaizdu ir puikiais balsais“, – sakė G.Ivanauskas.

 

Pasakoje – princas ir princesė

Rugpjūčio 22-ąją diriguoti operetės „Misteris X“ premjerą prie pulto stos maestro S.Domarkas, kurio biografijoje šis žanras visuomet užėmė išskirtinę vietą. Jo teigimu, būtent operetės muzika, diktuojanti savo dėsnius, „Misteryje X“ atliks vieną pagrindinių vaidmenų.

„I.Kalmanas kūrė kiek kitaip nei kiti šio žanro kompozitoriai: jis rašė pagal visus operetės kanonus, užtikrintai ir drąsiai. Neatsitiktinai „Misteris X“ ar „Cirko princesė“ yra Vienos operetės klasika. Taip, tai pasaulis su savo intrigomis, įvaizdžiais, tačiau kartu ir pasakų pasaulis, kurio daugelis ilgisi – jame yra ir princas, ir princesė“, – patikino dirigentas.

Pristatydamas spektaklio muzikinę medžiagą, S.Domarkas pabrėžė, kad sodrios „kalmaniškos“ orkestrinės spalvos, kurių kupina ši operetė, – nepaprastai žavios. Tačiau, dainininkams jos tampa meistriškumo išbandymu, ieškant kelių į aukštumas pro „tirštą“ kompozitoriaus orkestruotę.

„Ir šiandien operetė „Cirko princesė“ („Misteris X“) yra statoma ir vertinama visoje Europoje bei už jos ribų. Manau, jog tokiu pasirinkimu pataikėme į tikslą – į operetės klasiką. Sau ir kolegoms belieka palinkėti sudėtingos, brangios ir pergalingos premjeros“, – sakė maestro S.Domarkas.

Grąžins į džiazuojantį Paryžių

Operetės veiksmas žiūrovus nukels į XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžių, kurio simboliu spektaklyje taps spaudos kioskas, kupinas ne tik naujausios informacijos, bet ir tuščių idealų. Miesto gyvenimas sukasi apie jį, jame, ant jo, stengiantis kuo greičiau priartėti prie siekiamybės.

„Pagrindinis scenografijos elementas – paryžietiškas spaudos kioskas, kurio architektūra nekinta jau daugiau nei šimtmetį. Jis spektaklio metu transformuosis, įvairiais būdais atsivers, suksis aplink savo ašį, taip sukurdamas vis kitą veiksmo vietą. Čia – ir keletas dekoratyvių elementų: kiosko stogą puoš Paryžiaus parodų rūmų „Grand Palais“ motyvas, virš visos šios aikštelės – ažūrinis gaubtas, primenantis cirko palapinės skliautą“, – taip scenovaizdžio idėją pristatė dailininkas Marijus Jacovskis.

Stilingąjį džiazo amžių spektaklyje primins ir personažų kostiumai, šiuokart kiek atitolę nuo tradicinės cirko atmosferos.

„Daugumą norėjosi aprengti pastelinėmis spalvom, nekontrastingai, o pagrindinius personažus išskirti – tiek prabangiomis medžiagomis, tiek netradicinėmis kostiumų detalėmis“, – pasakojo spektaklio kostiumus sukūrusi dailininkė Aleksandra Jacovskytė.

Štai taip intrigų ir paslapčių ištroškusiems miestiečiams sukuriama nauja ikona – Misteris X. Tačiau niekas nežino, kas iš tiesų slypi po kauke... Tai ir tampa pagrindine operetės siužeto ašimi. Paslaptingojo cirko artisto vaidmenį spektaklyje kuria uostamiesčio Muzikinio teatro baritonas Mindaugas Rojus ir kviestinis solistas Romanas Kudriašovas.

Prabangos ir arogancijos šydu prisidengusios Misterio X mylimosios Fedoros Verdje personažą įkūnys Judita Butkytė-Komovienė ir Beata Ignatavičiūtė. Naujuose sceniniuose amplua taip pat pasirodys Šarūnas Juškevičius, Virginius Pupšys, Regina Bagdanavičiūtė, Vitalija Trinkė, Rita Petrauskaitė, Rasa Ulteravičiūtė, Rokas Spalinskas, Aurimas Raulinavičius ir kiti teatro artistai.

Vengrų kompozitoriaus I.Kalmano operetės „Cirko princesė“ premjera Vienos teatre įvyko 1926 m. kovą. Nuo tada ji spėjo apkeliauti daugelį Europos teatrų scenų, tačiau Lietuvoje iki šiol rampos šviesą išvydo tik kartą – 1995 m. Kauno muzikiniame teatre.

Iki 1938-ųjų gyvenęs ir kūręs Vienoje, I.Kalmanas kartu su J.Straussu bei F.Leharu tituluojamas vienu iš Vienos operetinės klasikos grandų. „Misteris X“ („Cirko princesė“, 1926), kaip ir „Čardašo karalienė“, „Bajaderė“, „Grafaitė Marica“ bei „Monmartro žibuoklė“, užtikrino I.Kalmanui vietą šalia F.Leharo XX a. operečių kūrėjų panteone.