Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Operetė „Misteris X“ : karalius nenuogas, tačiau ne be trūkumų
2014-08-25

Scena iš operetės „Misteris X“. Nuotrauka iš teatro archyvo

Vasaros pabaiga. Vos spėjusius grįžti iš atostogų jau ima kviesti teatrai. Ir ne tik pristatydami naujus sezonus. Rugpjūčio 22 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau parodė pirmąją šio sezono premjerą – Imres Kalmano operetę „Misteris X“ („Cirko princesė“).

 

Pasaka suaugusiesiems

Vis dar vasariškai nusiteikusius žiūrovus (o ypač žiūroves) į teatrą pasikviesti operetės premjera – puikus sprendimas. Operetės lengvumas, nepainus siužetas ir laiminga pabaiga leidžia atsipalaiduoti ir džiaugtis spektaklyje triumfuojančia meile.

„Misterio X“ veiksmas perkeliamas į XX a. trečiojo dešimtmečio Paryžių (kai ir buvo sukurta operetė). Garsus cirko artistas Misteris X (Mindaugas Rojus), padedamas Barono (Šarūnas Juškevičius), ketina atkeršyti Fedorai (Judita Bunikytė-Komovienė), savo dėdės našlei, kuriai jaučia pagiežą, mat laiko ją kalta dėl to, kaip susiklostė jo gyvenimas. O Baronas šį sandorį sudaro tikėdamasis vesti turtingą našlę.

Tačiau, kaip ir galima tikėtis, visus kėslus sujaukia netikėta Misterio X meilė Fedorai. Pakovojus su savimi ir visuomenės normomis, įsiskaudinus ir galiausiai išsiaiškinus, jog abu jie tapo intrigų aukomis, triumfuoja meilė.

Pagrindinių veikėjų liniją pertraukia šalutinė Tonio (Aurimas Raulinavičius) bei Mari (Rasa Ulteravičiūtė) meilės istorija, kuri kur kas greičiau pasuka laimingu keliu. Komiški šalutiniai veikėjai, muzika ir žavios arijos leidžia ramiai laukti finalo, net jei kas nors iš žiūrovų vis dar nėra visiškai tikras, kad bus galima džiaugtis laiminga pabaiga.

Atostogų režimu – lengvai ir patogiai

Spektaklio pavadinimas išduoda, kad šiame pastatyme režisierės Rūtos Bunikytės sumanymu bus akcentuojamas Misterio X personažas, o ne cirko princesė – Fedora. Misteris X – klounas, cirko atlikėju tapęs ne visai savo noru. Spektaklio metu jis transformuojamas iš liūdno klouno, slepiančio veidą po kauke, į mylintį atvirą vyrą. Nusiimdamas savo tikrą kaukę jis padeda nusiimti šaltos, abejingo moters kaukę Fedorai. Tad ši pasaka suaugusiesiems kalba ne tik apie meilės, bet ir apie žmogiškumo triumfą.

Tačiau spektaklyje stipresnį įspūdį palieka ne pagrindinių veikėjų pora. Nors pastarieji muzikine prasme išskirtiniai, aktorine prasme daugiau organikos ir charizmos pademonstravo A.Raulinavičiaus bei R.Ulteravičiūtės Tonis ir Mari. Keista, komiška pora, spektakliui pridėjusi šiltų atspalvių.

Tonio ir Mari linija spektaklyje netapo pagrindine, vis dėlto iš jos kylantis komiškumas paėmė viršų. Komiškumas rodėsi visur, kur tik rasdavo progą, užpildydamas visus tarpus tarp pagrindinių veikėjų pasirodymų. Komiškos buvo tiek šalutinių veikėjų Barono ir Puasonos (Regina Bagdanavičiūtė), Pelikano (Stanislovas Rezgevičius) ir Tonio mamos Karolinos (Aurelija Dovydaitienė)) scenos, tiek ir dažnas choreografijos numeris. Smagiai nusiteikusiai publikai tai, žinoma, buvo priimtina. Bet taip, deja, nublanko dauguma „Cirko princesės“ temų.

Prie to prisidėjo ir stilizuoti trečiojo dešimtmečio kostiumai (Aleksandra Jacovskytė), ir Gyčio Ivanausko choreografija. Veiksmas scenoje dažnai atrodė ganėtinai iliustratyviai, todėl buvo lengvai atpažįstamas, suprantamas ir nekėlė rimtesnių iššūkių žiūrovams.

Karalius nenuogas, bet ne be trūkumų

Tačiau iššūkių spektaklio kūrėjams netrūko. Akivaizdžiausias, ne kartą kėlęs nuostabą buvo šokėjų ir choro sutalpinimas scenoje. Aplink Marijaus Jacovskio sukurtą laikraščių kioską sustoję dainuojantys ir šokantys atlikėjai nustebino ne tik tuo, kad visi sutilpo scenoje, bet ir tuo, jog, regis, dėl tikslios choreografijos nebuvo susidūrimų, virtimų ar kitų spektakliui sutrukdyti galėjusių smulkmenų.

Tačiau kalbant apie solistus, to paties pasakyti negalima. Daugumai solistų kilo problemų kai nustojus dainuoti teko kalbėti, vaidinti. Norėjosi, kad kalbamieji intarpai būtų ne tiesiog istoriją pasakojantys, jungiantys elementai, bet ir kokybiška spektaklio visumą papildanti dalis. Deja, to dar teks palaukti.

Ne visiškai sklandus buvo ir mikrofonų naudojimas: įgarsinti buvo ne tik kalbėjimas, dainavimas, bet ir kvėpavimas. O ir patys mikrofonai gerokai krito į akis ir neprisidėjo prie pasakiškos spektaklio atmosferos kūrimo.

Tačiau po atostogų besirenkančių žiūrovų žvilgsniai dar neužaštrinti. Dar džiugina lengvos, vasariškos pramogos. O nepaisant kai kurių trūkumų, net ir artėjančią šaltą žiemą norėsis būtent tokios lengvos pramogos su gera muzika.