Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos scenoje skambės didingiausias J.Brahmso opusas
2014-09-26

J. Brahmso „Vokiškąjį requiem“ diriguos D. Pavilionis. Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotrauka
Šeštadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras visus muzikos gerbėjus kviečia drauge su 150 atlikėjų – dviem chorais, simfoniniu orkestru ir solistais – švęsti Tarptautinę muzikos dieną. Teatro scenoje tądien skambės vienas įspūdingiausių ir kartu sudėtingiausių pasaulinės klasikos šedevrų – Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“ („Ein Deutsches Requiem“).
Didingą opusą, sujungusį filosofines gyvenimo, mirties, gedulo ir vilties idėjas, – vieną ambicingiausių romantizmo epochos klasiko J.Brahmso kūrinių atliks Klaipėdos muzikinio teatro orkestras ir choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) bei norvegas solistas Steinas Skjervoldas (baritonas). „Vokiškąjį requiem“ diriguos Dainius Pavilionis, o patį kūrinį klausytojams pristatys muzikologė Laima Sugintienė.

Žmogui – apie žmogų

Amžininkų teigimu, savąjį requiem J.Brahmsas sukūrė skaudžiai išgyvendamas artimųjų netektis. Vis dėlto šis kūrinys tapo ne tik paminklu kompozitoriaus motinai bei artimam bičiuliui bei įkvėpėjui kompozitoriui Robertui Schumannui, bet ir tikrojo pripažinimo simboliu. Po „Vokiškojo requiem“ atlikimo Brėmeno katedroje 1868 m. publika tais pačiais metais jį išgirdo dar 12 kartų, o paties J.Brahmso kūryba tiek pat kartų pakilo į šlovės olimpą.

Protestantiška dvasia auklėtas J.Brahmsas ieškojo kitokios, netradicinės Romos katalikų liturginių apeigų pagrindu kuriamos requiem formos. Būtent todėl jis pats pasirinko ištraukas iš reformatoriaus Martino Lutherio vokiško Biblijos vertimo. Kūrinyje sugulė tie Senojo ir Naujojo Testamento fragmentai, kuriuose ne tik gedima išėjusiųjų, bet ir šlovinamas žemiškasis gyvenimas.


Neatsitiktinai pats J.Brahmsas sakė, kad jo „Vokiškąjį requiem“ buvo galima pavadinti ir „Žmogiškuoju requiem“. Tai kūrinys žmogui – apie žmogų.

„Tai, kas jį daro išskirtinį (be išties nuostabios muzikos), yra giliai asmeninių ir bendražmogiškų patirčių sintezė, – teigė norvegų baritonas S.Skjervoldas, J.Brahmso requiem atliksiantis Klaipėdoje. – Liūdesys, mirties neišvengiamumas, negailestinga laiko tėkmė, tačiau kartu – ir susitaikymas bei suvokimas, kad kaip tik mūsų mirtingumas ir suteikia galimybę įvertinti gyvenimo dovaną“.

Pasak S.Skjervoldo, „Vokiškajame requiem“ solistui svarbu išdrįsti „apsinuoginti“ ir į kūrinį įlieti savo asmeninę patirtį.

„Tradiciškai skambų ir įspūdingą dainavimą tenka palikti nuošalyje ir atlikti jį kaip ypač intymų kūrinį. Kai mintyse esu su mylimais žmonėmis, tais, kurie šalia ir kurių jau nebėra, melancholija ir džiaugsmas susilieja ir skleidžiasi balse. Ši muzika reikalauja daug pastangų. Tačiau tai ir yra tikrasis J.Brahmsas“, – tikino solistas.

Pasaulinės klasikos lobyne

Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Dainiaus Pavilionio žodžiais, klasikinės muzikos istorijoje G.Verdi, W.A.Mozarto ir J.Brahmso requiem išsiskiria tuo, kad šiandien jie ir negedulingomis progomis skamba garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Tai – nemari klasika, kurią kiekvienas solistas, choro dainininkas, orkestro muzikantas ar dirigentas svajoja atlikti.

„Nuo L. van Beethoveno „Missa solemnis“ mišios ir requiem (gedulingos mišios) tapo ne tik sakraliniu, bet ir koncertiniu žanru, – aiškino dirigentas D.Pavilionis. – J.Brahmso „Vokiškasis requiem“ – tai muzika tikriems melomanams, gera chorinė muzika, skambanti visame pasaulyje.“

Ypač sudėtingomis choro partijomis pasižymintį J.Brahmso kūrinį Tarptautinės muzikos dienos proga atliks jungtinis – Klaipėdos muzikinio teatro bei Šiaulių „Polifonijos“ – choras.

Klaipėdiečių choro repertuare oratorijų būta ne vienos. Tarp jau skambėjusių paminėtini G.Fauré, W.A.Mozarto, G.Verdi requiem, A.Caldaros „Dies irae“, F.Mendelssohno „Elias“, J.S.Bacho sakralinė muzika, I.Stravinskio „Oedipus Rex“, A.Honeggerio „Žana d’Ark ant laužo“, taip pat klaipėdiečio chormeisterio, kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo sukurtas originalus „Requiem Reborn“.

„Oratorijų ruošimas dėl jų dažnai ekstremalaus sudėtingumo tampa chorui savotišku jėgų patikrinimu, vokalinės formos kontrolės etapu, – neslėpė Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris
V.Konstantinovas. – Nepaisant iššūkių, kolektyvas su džiaugsmu imasi jų atlikimo. Didžiules darbo sąnaudas su kaupu atperka tiesioginis kontaktas su amžinosiomis vertybėmis – tiek meninėmis, tiek bendromis, žmogiškosiomis.“

40-metį švenčiantis Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ vieną įspūdingiausių J.Brahmso kūrinių pirmąkart atliko šiemet sausį.

„Tai šedevras, pasaulinės muzikos aukso fondo deimantas, todėl ir mūsų choro repertuare jis turėjo atsirasti. J.Brahmso muzika nuostabiai graži ir kartu be galo sudėtinga. Manau, kad atlikėjai tą pačią minutę ją dievina ir jos nekenčia“, – kalbėjo „Polifonijos“ choro vadovas Tomas Ambrozaitis.

 


Tarptautinei muzikos dienai

Pasak J.Brahmso „Vokiškąjį requiem“ Klaipėdos muzikiniame teatre šio šeštadienio vakarą pristatysiančios muzikologės L.Sugintienės, džiugina pats faktas, kad Tarptautinė muzikos diena uostamiestyje šiais metais bus paminėta. Ir ne šiaip eiliniu koncertu, o iškiliu, solidžiu ir didingu kūriniu.

„Tai ir Klaipėdos muzikiniam teatrui reikšmingas kūrinys: būtent jis skambėjo vienose pirmųjų tuomet dar visai jauno kolektyvo užsienio gastrolių Karaliaučiuje ir Amsterdame. Į pastarąjį koncertą publika nešėsi ne tik klavyrus, bet ir... partitūras. Ir įdėmiai jas sekė!“ – prisiminimais dalijosi muzikologė.

Vienas didžiųjų J.Brahmso kūrybos kritikų G.B.Shaw yra sakęs, jog tokį lėtą ir niūrų kūrinį kantriai išklausyti gali tik... lavonas. Tačiau anuomet pirmuosius žingsnius žengusiam teatro chorui jis neatrodė nei per sudėtingas, nei per lėtas, nei niūrus.

„Tokios publikos, tokio požiūrio Tarptautinės muzikos dienos proga linkėčiau visiems muzikams“, – sakė L.Sugintienė.

Spalio 1-ąją oficialiai minima Tarptautinė muzikos diena kalendoriuje atsirado 1975 m. amerikiečių ir šveicarų smuikininko, dirigento Yehudi Menuhino iniciatyva. Šia diena siekiama priminti muzikos meno svarbą gyvenime, skirtingų žmonių ir kultūrų draugystę.

J.Brahmso „Vokiškasis requiem“ – rugsėjo 27 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre.