Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Muzikos dienai skirtame koncerte Klaipėdoje - norvegų operos baritonas Stein Skjervold
2014-09-26

Rugsėjo 27 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras visus muzikos mylėtojus kviečia drauge su šimtu penkiasdešimt atlikėjų – orkestru, dviem chorais ir solistais – pažymėti Tarptautinę muzikos dieną.


Vieną įspūdingiausių ir drauge sudėtingiausių pasaulinės klasikos šedevrų, Johannes‘o Brahms‘o „Vokiškąjį requiem“ („Ein Deutsches Requiem“), uostamiestyje atliks jungtinės pajėgos: Klaipėdos muzikinio teatro orkestras ir choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, sopranas Asta Krikščiūnaitė bei norvegų operos baritonas Stein Skjervold.

„Žmogiškasis requiem“


Nors savąjį requiem J. Brahms‘as sukūrė skaudžiai išgyvendamas artimųjų netektis, šis kūrinys tapo ne tik paminklu kompozitoriaus motinai bei artimam bičiuliui, kompozitoriui Robertui Schumann‘ui, bet ir tikrojo pripažinimo simboliu. Po „Vokiškojo requiem“ atlikimo Brėmeno katedroje 1868 m., publika tais pačiais metais jį išgirdo dar 12 kartų, o paties J. Brahms‘o kūryba tiek pat kartų pakilo į šlovės olimpą.


„Tai, kas jį daro išskirtiniu, yra giliai asmeninių ir bendražmogiškų patirčių sintezė, – sako norvegų baritonas Stein Skjervold, Tarptautinės muzikos dienos išvakarėse J. Brahms‘o opusą atliksiantis Klaipėdoje. – Liūdesys, mirties neišvengiamumas, negailestinga laiko tėkmė, tačiau kartu susitaikymas bei suvokimas, jog kaip tik mūsų mirtingumas ir leidžia įvertinti gyvenimo dovaną“.


Pasak S. Skjervold, „Vokiškajame requiem“ solistui svarbu išdrįsti „apsinuoginti“ ir į atliekamą muziką įlieti savo asmeninę patirtį. „Tradiciškai skambų ir įspūdingą dainavimą tenka palikti nuošalyje ir atlikti jį kaip ypatingai intymų kūrinį. Ši muzika reikalauja daug pastangų, tačiau tai ir yra tikrasis J. Brahms‘as“, – tikina norvegų operos baritonas.


Protestantiška dvasia auklėtas J. Brahms‘as ieškojo kitokios, netradicinės Romos katalikų liturgininių apeigų pagrindu kuriamos requiem formos. Kompozitorius pats rinkosi ištraukas iš reformatoriaus Martino Luther‘io vokiško Biblijos vertimo teigdamas, jog „Vokiškąjį requiem“ buvo galima pavadinti ir „Žmogiškuoju requiem“. Tai kūrinys žmogui apie žmogų.
Pasaulio klasikos lobyne


Pasak uostamiestyje „Vokiškąjį requiem“ diriguosiančio maestro Dainiaus Pavilionio, klasikinės muzikos istorijoje G. Verdi, W. A. Mozart‘o ir J. Brahms‘o requiem išsiskiria tuo, jog šiandien jie ir negedulingomis progomis yra atliekami garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Tai – nemari klasika, kurią kiekvienas muzikas svajoja atlikti.


„Nuo L. van Beethoven‘o „Missa solemnis“ mišios ir requiem (gedulingos mišios) yra ne tik sakralinis, bet ir koncertinis žanras,“ – sako dirigentas. – J. Brahms‘o „Vokiškasis requiem“ – tai muzika tikriems melomanams, gera chorinė muzika, skambanti visame pasaulyje.“


Spalio 1 d. oficialiai minima Tarptautinė muzikos diena kalendoriuje atsirado 1975 m. amerikiečių ir šveicarų smuikininko, dirigento Yehudi Menuhino iniciatyva. Šia diena siekiama priminti muzikos meno svarbą gyvenime, skirtingų žmonių ir kultūrų draugystę.