Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2018 Sausis »
PAT KPn ŠS
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Afiša

Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos muzikinis teatras publikai patieks „Makaronų operą“
2014-11-07

„Makaronų operos“ repeticijos fragmentas. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia „maisto paieškas“ ir šį sekmadienį pristatys Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotos „Bulvinės pasakos“ tęsinį mažiesiems – kompozitoriaus Antano Kučinsko ir libreto autorės Daivos Čepauskaitės „Makaronų operą“.

Pasak naujo teatro produkto vaikams kūrėjų, tai – pasaka visai šeimai, arba vaikams nuo 3 iki 99 metų. Šįkart išbadėjusios pelės atvyks į Italiją, operos ir skaniausio pasaulyje maisto tėvynę, norėdamos pasmaguriauti makaronų. Makaronų karalystėje keistai susipins melas ir tiesa, meilė ir išdavystė, karas ir taika. Iš „Bulvinės pasakos“ atklydusios pelės pagrobs princesę Lazaniją, vyks „padažų...“, atsiprašome, „pažadų konkursas“, plėšikaus baisi Vermičelonių mafija. Jaunasis makaronėlis Roberto, nors ir žiauriai bijodamas pelių, imsis vaduoti mylimosios. Kuo visa tai baigsis? Žiūrovai pamatys spektaklyje, kupiname smagios muzikos, dainų, šokių ir, be abejo, makaronų.
Pasaka prašėsi tęsinio

Kompozitorius A.Kučinskas pasakojo, jog mintis parašyti „Makaronų operą“ kilo po „Bulvinės pasakos“ sėkmės, ypač turint galvoje tai, jog pastarosios pabaigoje pelės nusiveja į finalinę puotą netikėtai atklydusį baroną Makaroną. Taigi siužetas, anot kompozitoriaus, pats prašėsi tęsinio.

„Nors kai kurie veikėjai ir „nukeliauja“ į naująją operą, tiek muzika, tiek siužetas yra visiškai nauji, – teigė A.Kučinskas. – Kita vertus, stilistiniai bendrumai (juk kūrė ta pati komanda) leidžia suvokti šias operas kaip diptiką, jas galima arba reikėtų žiūrėti abi.“

Pasak kompozitoriaus, „Makaronų opera“ – tai pasaka apie mus ir apie dabartį, todėl į ją natūraliai įsiliejo lengvai atpažįstamų detalių. Operos librete esama „Guliverio“, „Romeo ir Džuljetos“ ir „Krikštatėvio“ parafrazių, o muzikoje – itališkų serenadų, A.Hitchcocko filmų ar K.Stockhauseno avangardinės muzikos užuominų.

„Bet visa tai tik „makaronai“, po kuriais slepiami tikrieji šios pasakos veikėjų kėslai, mintys, veiksmai ir išgyvenimai, – akcentavo kompozitorius. – Sakyčiau, pagrindinė šios operos idėja yra melo („makaronų kabinimo") ir tiesos (arba dar bendriau – sąžinės) dilema. O tai yra pamatinė kiekvieno mūsų gyvenimo ašis, ir, kaip bebūtų gaila, suaugusiesiems net aktualesnė nei vaikams... Taigi šioje operoje yra keletas sluoksnių – ir vaikams, ir vyresniems, ir pasilinksminimui, ir pamąstymui, ir pasakos, ir dabarties.“

Anot „Makaronų operai“ libretą sukūrusios rašytojos D.Čepauskaitės, šiame kūrinyje vaikams skirti nuotykiai, o suaugusiesiems – kontekstas. Pastarieji joje turėtų atpažinti daugybę itališkų „štampų“ – mafijų karus, futbolo kultą, operą, Romeo ir Džuljetos istoriją, universalius rinkimų kampanijų „makaronus“. O visiems bendrai – vaikams ir suaugusiesiems – skirtas humoras.

Tarp tiesos ir melo

Iki šiol Klaipėdos muzikiniame teatre rodomos „Bulvinės pasakos“ tęsinį kuria ta pati statytojų komanda: režisierius Ramūnas Kaubrys, dirigentas Dainius Pavilionis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkai A.Šimonis ir Vilija Šuklytė.

Pasak spektaklio režisieriaus R.Kaubrio, „Makaronų
opera“ – tai aktuali, prasminga, daugiasluoksnė opera, metaforiškai, žaismingai ir šmaikščiai, su ironijos ir satyros prieskoniu prabylanti nūdienos bei universaliomis temomis.

„Teatro menas nepaliauja kalbėti apie žmogiškosios prigimties prieštaravimus. Visais laikais žmonės melavo, meluoja ir šiandien. Spektaklyje „kabindami vieni kitiems makaronus“ susimąstysime apie tai, kas yra vertybė – tiesa ar melas? Kartu ir apie tapatybės paieškas: kas aš esu? Kam priklausau? O kalbant bendrai – tai bus interaktyvus žaidimas su vaikais, atviras ir nuoširdus bendravimas, turintis sugriauti ketvirtąją sieną“, – sakė R.Kaubrys.

Anot režisieriaus, tikrosios vertybės pasirodys esančios tiesa, draugystė ir meilė. Nepaisant įvairių skirtumų, kairiųjų ar dešiniųjų, meilės akivaizdoje susilygins visi.

„Dėl pačios temos aktualumo didžiausią „Bravissimo!“ reikėtų tarti D.Čepauskaitei. Tai unikali autorė, į „Makaronų operą“ sudėjusi be galo daug įdomių paralelių, mūsų kasdienybės, socialinių aspektų“, – gražių žodžių libreto autorei negailėjo režisierius.

Griaus žanro kanonus

Dirigentas D.Pavilionis akcentavo, kad nors spektaklio pavadinime yra žodis „opera“, mažųjų žiūrovų ir jų tėvų jis neturėtų gąsdinti. Pats kompozitorius operą interpretuoja šiuolaikiškai, griaudamas įvairius kanonus, taisykles.

„Paralelių su tikruoju operos žanru esama tiek, kiek tai yra dainuojamasis spektaklis. Tačiau čia, priešingai nei operoje, esama ir prozos. Tam tikra prasme ir čia „kabiname makaronus“: keičiame žanro specifiką, laužome jo struktūrą“, – šypsosi dirigentas.

Pasak jo, į A.Kučinsko „Makaronų operą“ sudėta labai daug skirtingų žanrų ir priemonių, esama ir polifonijos, ir kakofonijos. Operos pabaigoje skambanti visiems žinoma neapolietiška daina „O sole mio“ – lyg aliuzija į Italiją, saulę ir makaronus.

„Visai operai būdingas monotematizmas. Kiekvienas personažas čia turi minimalią ariją, muzikinę temą, kurios kartojasi visoje operoje. Tikiuosi, jog taip auklėjame ir jaunąją kartą – mokome išgirsti ir atpažinti muzikinius motyvus“, – teigė D.Pavilionis.

„Makaronų operos“ choreografas A.Liškauskas įsitikinęs, jog artistų judesiai pirmiausia turi atitikti kūrinio mintį. Žiūrovams jie padeda priimti, suvokti spektaklio muzikinę medžiagą bei dramaturgiją. „Šiuo atveju ne tik šokėjai, bet ir solistai, choro dainininkai gali šaržuoti, džiaugtis vaidyba, judesiu, galimybe grįžti į vaikystę. Tiesiog būti linksmais suaugusiaisiais, kai tiek daug liūdnų suaugusiųjų aplink“, – mano choreografas.

„Makaronų operos“ scenografas ir kostiumų dailininkas A.Šimonis pabrėžė, jog spektaklio scenografija skirta tikrai ne teatrologams ir intelektualams, kurie žino, koks turi būti teatras. Ji skirta žmonėms, turintiems fantaziją, be išankstinių nusistatymų. „Todėl ir scenografija – „ufonautiška“, – juokėsi A.Šimonis. – Norėjosi žaismės ir funkcionalumo. Tai lyg žaislų kambarys, kuriame vaikai iš pusiau abstrakčių dalykų gali susikurti sau žaidimų aikštelę. Tai tas pats kelias, kuriuo ėjome į „Bulvinę pasaką“. Tęsinio estetika ir stilistika panaši.“

Beje, režisierius R.Kaubrys prasitarė jau dabar mąstantis apie visą trilogiją – „Makaronų operos“ tęsinį, kuriame bado dietos režimu gyvenančios pelės ieškos naujų „maisto karalysčių“.

Spagečių, vermičelonių, lazanijos, raviolių, tortelinių ir įvairiausių kitų makaronų vaidmenis spektaklyje kuria didžioji dalis Klaipėdos muzikinio teatro solistų, baleto šokėjų ir choro dainininkų. Princesės Lazanijos vaidmenį „Makaronų operoje“ atliks solistės Judita Butkytė-Komovienė ir Beta Ignatavičiūtė, Roberto Vermičeloni – Aurimas Raulinavičius ir Tadas Jakas. Karališkoji spagečių šeima čia bus Rokas Spalinskas ir Beata Ignatavičiūtė bei Mindaugas Rojus ir Rita Petrauskaitė.

Premjera – lapkričio 9 d. 13 val.