Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Lietuvos kultūros taryba ignoruoja Klaipėdą?
2016-02-02

APKARPĖ. Kultūros taryba šiemet nusprendė nebeteikti paramos "Klaipėdos švenčių" siūlytiems projektams. Vienas jų - laivų paradas. Gali būti, jog dėl to organizatoriai kai kurių miesto renginių išvis neberengs. Žymiai menkesnį finansavimą šiemet

Po to, kai Lietuvos kultūros taryba paviešino, kiek šiais metais skirta lėšų kultūros ir meno projektams, įvairių sričių klaipėdiečiai menininkai pasipiktino, jog didžiausias torto gabalas teko išskirtinai vilniečiams. Ignoruoti tiek tradiciniai, tęstiniai, tiek inovatyvūs, pasaulyje Lietuvą garsinantys klaipėdiečių meno projektai.


Finansavimą skirsčiusios Lietuvos kultūros tarybos atstovai ginasi, neva vilniečiai yra aktyviausi, todėl ir gavo daugiausiai.

Lietuvą garsinančiam menininkui - nulis


Tarp vizualiųjų menų (dailė, fotografija ir tarpdisciplininis menas) Kultūros taryba finansavimą skyrė vos dviem klaipėdiečių pateiktiems projektams iš 12. Dalinio finansavimo negavo ir pasaulyje jau žinomas klaipėdietis fotomenininkas Karolis Janulis, gimtajame mieste planavęs surengti debiutinę savo parodą "Būti paukščiu".


Žinia, šio menininko pavardę pastarąjį pusmetį dažnai mini pasaulio žiniasklaida, žavėdamasi jo nuotraukose įamžintu Lietuvos grožiu. Jo darbus skelbia BBC, "Daily Mail", "The Telegraph", "The Guardian", "People's Daily, China" tinklalapiai, o iš čia socialiniais tinklais jie sklinda į Pietų Ameriką, Kiniją, Indiją ir kitus pasaulio kraštus. K. Janulis surengė pirmąją savo personalinę parodą Meksikoje. Neseniai jis gavo laišką ir iš CNN. Esą šiemet darytas žiemiškas Lietuvos nuotraukas jie norėtų parodyti laidoje "Becky Anderson Show".


Įdomu, jog šiemet dalinį Kultūros tarybos finansavimą gavę menininkai savo darbų parodoms surengti gavo maždaug po 5 tūkst. eurų. Tačiau K. Januliui esą užtektų 2 tūkst. eurų. Pusė sumos atsieitų nuotraukoms išspausdinti, kita dalis - organizaciniams darbams, salės nuomai.


"Žinoma, galima apsieiti ir su 400 eurų. Turėjau idėją surengti parodą Kalvarijų turguje. Čia man nebūtų tekę mokėti už salės nuomą, galbūt būčiau paprasčiau atspausdinęs darbus. Juk savo darbų nebūtina eksponuoti rotušėje", - pasakojo K. Janulis, vis dėlto nusprendęs, kad parodą norėtų surengti savo gimtojoje Klaipėdoje.


Fotomenininkas nejaučia nuoskaudos dėl Kultūros tarybos sprendimo. Esą jau atsirado žmonių, kurie savo iniciatyva žada jį paremti organizuodami ne tik parodą, bet ir galbūt išleisdami nuotraukų albumą.


"Džiaugiuosi turėdamas galimybę parodyti pasauliui Lietuvą iš gražiosios pusės, kadangi konkurencija yra be galo didelė", - teigė pašnekovas.


Pinigų "valgytojai" - Vilnius ir Kaunas


Anot Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos (LFSKL) skyriaus pirmininko Dariaus Vaičekausko, šiemet Klaipėdos projektų finansavimo situacija yra tiesiog "tragiška". Vilniaus fotografijos projektams Kultūros taryba (projektus vykdys 6 organizacijos) skyrė 89,8 tūkst., Kaunui (5 organizacijos) - 73, 6 tūkst., o Klaipėdai - vos 9,8 tūkst. eurų.


Praėjusių metų pirmajame ture Vilnius gavo 93 tūkst., Kaunas - 29,9 tūkst., Klaipėda - 21,3 tūkst., o kitų miestų fotografijos projektams skirta 17,8 tūkst. eurų.


Šiemet 5 tūkst. eurų buvo skiriami LFSKL skyriaus projektui "KITI7" bei 4,8 tūkst. eurų - Meno kūrėjų sąjungos projektui - D. Vaičekausko fotografijos parodai "Dekonstrukcijos" surengti ir knygai pristatyti.


"Tendencija yra labai prasta, kadangi čia neįžvelgiu jokios kultūros sklaidos politikos. Visus pinigus "suvalgo" du didieji Lietuvos miestai", - nuogąstavo fotomenininkas.


Anot LFSKL skyriaus pirmininko, nors praėjusiais metais vizualiesiems menams iš viso buvo skiriama mažiau lėšų nei šiemet, tačiau finansavimą gavo daugiau projektų. 2015 m. Kultūros taryba po 2-3 tūkst. eurų skyrė septyniems LFSKL skyriaus projektams.


D. Vaičekausko žiniomis, kam skirti finansavimą, sprendžia kiekvienai sričiai laikinai sudaryta ekspertų grupė, o 11 Kultūros tarybos narių tik patvirtina arba atmeta sprendimus. Manoma, jog vertinant vizualiuosius menus nedalyvauja nė vienas klaipėdietis.


Renginiai - nereikalingi?


Kultūros tarybos paskirstytas finansavimas pribloškė ne tik vizualiųjų menų kūrėjus klaipėdiečius. Finansavimo negavo ir VšĮ "Klaipėdos šventės". Anot įstaigos direktoriaus Romando Žiubrio, šiemet nesėkmę patyrė visi 5 projektai, kurie praėjusiais metais buvo gavę finansavimą.


Pinigų negavo Šviesų festivalis, Jūros šventės metu rengiama Teatrinio veiksmo gatvė, tarptautinė regata "Baltic Sail", Klaipėdos laivų paradas, mokslo ir meno festivalis "Restart".

R. Žiubrys atviravo, jog, deja, keleto iš šių projektų Klaipėdoje galbūt išvis teks neberengti.

 
"Kultūros taryba komentarų neteikia, įvertinimas nėra aiškinamas, sunku pasakyti, kodėl projektai, kurie 2015-aisiais buvo įvertinti gerai, šiemet negavo net pereinamojo balo. Galbūt jie nėra įdomūs? Gal nereikalingi?" - samprotavo pašnekovas.


Neparemtas ir kino projektas


Finansavimo negavo ir vienintelis klaipėdiečių pateiktas kino projektas "Kino sklaidos" finansavimo srityje. VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) "Kultūros fabriko" erdvėse norėjo įgyvendinti projektą "Kino akademija", kurio tikslas - plėtoti neformaliojo švietimo galimybes kino srityje, didinti vaikų ir jaunimo socializacijos, užimtumo ir saviraiškos formų įvairovę, skatinti bendradarbiavimą su mokyklomis. Taip esą būtų galima paskatinti moksleivius labiau domėtis kinu, nes kol kas ši situacija Klaipėdoje - išties liūdnoka.


KEPA Kultūros tarybai edukacinį kino projektą pateikė ne pirmąsyk, tačiau visad nesėkmingai. Anot KEPA direktorės Raimondos Laužikienės, iš pradžių manyta, kad bloga yra idėja, tačiau dar viena nesėkmė jai sukėlė dviprasmiškų minčių.


"Valstybinė problema"


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius Jonas Sakalauskas sako esąs šokiruotas, jog nebuvo skirta parama devynioliktus metus vykstančiam festivaliui "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kurio renginiai paskutinį vasaros mėnesį džiugina ne tik Klaipėdos, bet ir Juodkrantės, Palangos gyventojus bei svečius.


"Dabar sunku pasakyti, kodėl didelė dalis Klaipėdos ir kitų miestų festivalių negavo Lietuvos kultūros tarybos skirstomos paramos. Ar bloga projektų kokybė, ar atsirado stipresnių konkurentų, ar kitos priežastys, kurių mes nežinome. Vis dėlto man atrodo, kad bent jau pajūrio regione nieko panašaus į "Muzikinį rugpjūtį" dar niekas nesukūrė", - stebėjosi J. Sakalauskas.

 
Lietuvos kultūros tarybos parama - 20 tūkst. Eur - skirta vienam naujam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymui - miuziklui "Boni ir Klaidas". Dar 9 tūkst. Eur teko kamerinės operos "Į Švyturį" libretui ir muzikai sukurti.


"Nesulaukė finansavimo ir daugiau mūsų projektų. Dar nespėjau įsigilinti, kokios alternatyvos paremtos, tačiau būtinai tai išsiaiškinsiu. Jeigu yra kokių nors neskaidrių dalykų ir lėšos paskirstytos neproporcingai, jeigu kai kurioms įstaigoms skirti didžiuliai pinigai, reikia žiūrėti, kodėl. Galbūt reikia tobulinti ekspertų vertinimo sistemą? Nes iš pirmo žvilgsnio matyti, kad rezultatai neatitinka keliamų finansavimo prioritetų. Deklaruojama, kad reikia skirti dėmesio ir lėšų regionui, ne tik Vilniui, tačiau realybė yra priešinga. Neabejoju, kad Vilniuje yra daugiausia gerų specialistų ir geriausių paraiškų rašytojų, tačiau tuomet nereikia deklaracijų, kad remiama regiono kultūra ir tęstiniai projektai. Taip pat pasigendu įgyvendintų projektų analizės, ar jie buvo verti skirtų pinigų", - sakė pašnekovas.


J. Sakalausko nuomone, kultūros projektų finansavimo problemą reikia spręsti valstybiniu lygiu.

"Esame pasiruošę dalyvauti atvirose diskusijose ir kelti kultūros finansavimo politikos klausimą. Apskritai Lietuvoje turime sukurti tokią sistemą, kuri leistų užsitikrinti finansavimą anksčiau nei prieš mėnesį iki projekto starto, kuri leistų turėti alternatyvių finansavimo šaltinių. Esant dabartinei sistemai kyla esminis klausimas, kaip mums planuoti savo veiklą ir biudžetą? De facto mūsų situacija yra nepavydėtina. Žinoma, mes iš jos išeisime, suplanuoti spektakliai bus kuriami iš lėšų, kurias uždirbame", - sakė teatro vadovas.


Vilčių nepraranda


Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys kultūros projektų finansavimą, skirstomą Lietuvos kultūros tarybos, vertina normaliai. Pašnekovas prisipažino, jog prieš pateikdamas projektus paramai gauti konsultavosi su Kultūros tarybos pirmininke.


"Aiškinomės kai kurias situacijas, vertinimo kriterijus. Nagrinėjome kartu mūsų paraiškas, atradome, kad ir patys padarome techninio broko. Tiesą sakant, nieko naujo nesužinojome. Pagrindinis vertinimo kriterijus yra paraiškos turinys", - sakė T. Juočys.


Klaipėdos dramos teatras gavo paramą dviem iš keturių pateiktų projektų: Eduardo De Filippo pjesės "Kalėdos Kopjelų šeimoje" pastatymui, kurį režisuos Povilas Gaidys, ir Gintaro Grajausko pjesės "Pašaliniams draudžiama" pastatymui, kurį režisuos Oskaras Koršunovas. Finansavimas neskirtas Slavomiro Mrožeko kūrinio "Piotro Ohėjaus kankinystė" inscenizacijai, kurią režisuoja Darius Rabašauskas, ir Don Nigro "Paolas ir Frančeska" pastatymui, kurį režisuotų Jonas Vaitkus.


Klaipėdos dramos teatro vadovas patikino, kad negautas finansavimas spektakliams teatro planų nekeičia.


"Gaidžio ir Rabašausko režisuojamų spektaklių premjeros numatytos dar šį teatrinį sezoną. Naują sezoną rugsėjį pradėsime dar dviem premjeromis. Režisierė Mara Kimele iš Latvijos režisuos Augusto Strinbergo "Tėvą". Rudenį numatyta ir Vaitkaus režisuojamo spektaklio premjera. Metus ketiname užbaigti su Koršunovo režisuotu spektakliu ir dar galvojame apie naują vaikišką spektaklį, tačiau dėl jo dar neapsisprendėme. Bandysime kurti spektaklius iš to, ką uždirbame. Tikimės, kad dar gausime finansavimą Vaitkaus ir Kimelės pastatymams iš Lietuvos kultūros tarybos antrojo etapo", - vylėsi T. Juočys.


Griūva tarptautiniai planai


Klaipėdos lėlių teatras iš Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gavo tik vienam iš keturių pateiktų projektų. 12 tūkst. Eur buvo skirta lauko lėlių spektakliui-improvizacijai "Ieškoma: TEISYBĖ" pagal Šarlio Pero pasaką "Nykštukas". Visai šeimai skirtą spektaklį režisuos rusė Vera Rozanova, kuri 2014 m. Šarlevilyje (Prancūzija) įgijo lėlių teatro specialybę. Spektaklio veiksmas vyks ne tradicinėje teatrinėje erdvėje, o viename iš Klaipėdos parkų, išvykų atveju bus naudojamos parko arba miško erdvės. Žiūrovai seks spektaklio siužetą eidami paskui pasakotojus ir stebėdami lėlių teatro priemonėmis sukurtą vaizdinių pasaulį. Pasakos personažai bus išreikšti kaukėmis ir įspūdingomis lėlėmis medžiuose.


Anot teatro vadovės, inovatyvūs, netradiciniai buvo ir kiti Klaipėdos lėlių teatro projektai - spektaklis suaugusiesiems "Undinėlė", kurį turėjo režisuoti prancūzas režisierius Alan Payon, gatvės lėlių spektaklis visai šeimai su ispanų trupe "Dromosofista", lėlių spektaklis vaikams "Karmela nori pamatyti jūrą", tačiau jiems parama nebuvo skirta.


Dėl tokios situacijos teatro vadovė Aušra Juknevičienė neslepia nusivylimo.


"Sunku vertinti projektų finansavimo rezultatus, kai vertinimo proceso neįsivaizduoji. Nurodyti vertinimo kriterijai - labai abstraktūs, į nurodytus rėmus gali tilpti bet kokio pobūdžio projektas. Tad labai abejoju, kad mūsų siūlomi projektai neatitiko kriterijų. Spektaklių idėjos - inovatyvios, projektų kūrėjai - profesionalai, pastatymų sklaida garantuota, nes Klaipėdos lėlių teatras - repertuarinis, nuolat savo spektaklius rodantis teatras. Projektų biudžetai - neišpūsti, pagrįstos sąmatos eilutės sudėliotos pagal kūrėjų poreikius. Esame suinteresuoti naujų, įdomių projektų inicijavimu ir jų sklaida. Entuziazmas didelis, tačiau tokia realybė. Gaila, kad šiais metais Klaipėdos lėlių teatro planai iš dalies griūva. Jaučiamės nusivylę, nes dėta daug pastangų derantis su užsienio kūrėjais, derinant spektaklių kūrybinius planus", - sakė A. Juknevičienė ir pridūrė, jog Klaipėdos lėlių teatrui šiemet skirta suma sumažinta daugiau ne perpus lyginant su praėjusiais metais.


Ji irgi vylėsi, kad galbūt Kultūros taryba dar įvertins teatro projektus antrajame finansavimo etape.


"Trūksta aktyvumo"


Lietuvos kultūros tarybos Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Bundza į "Vakarų ekspreso" pateiktus klausimus atsakė raštu, papildydamas juos nuorodomis į viešai prieinamus dokumentus.


"Projektų vertinimo kriterijai yra vieši ir prieinami kiekvienos kultūros ir meno srities ar kultūros programos konkurso puslapyje. Kalbant apie kultūros ir meno sričių konkursus, iki 30 proc. galutinio balo sudaro atitikimas vienam iš kultūros ministro numatytų prioritetų, iki 40 proc. - projekto kultūrinė ir meninė vertė, iki 10 proc. - projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas, iki 10 proc. - projekto vadovo patirtis ir kvalifikacija, iki 5 proc. - projekto rėmėjų įsipareigojimai, dar iki 5 proc. galima gauti už projektu skatinimą partnerystę ir bendradarbiavimą", - vardino M. Bundza kultūros projektų vertinimo kriterijus.


Kultūros tarybos atstovas tikino, jog kiekvienos finansuojamos srities ekspertais galėjo tapti visi norintieji, atitikę ekspertų atrankos aprašą ir gavę teigiamą Tarybos narių įvertinimą. Ekspertai, kurie vertino paraiškas, neviešinami, tačiau pasak M. Bundzos, tarp jų buvo ir klaipėdiečių.


"Norime pabrėžti, kad tam tikrų regionų atstovavimas priklauso nuo pretendentų iš tam tikro regiono aktyvumo teikiant paraiškas tapti Lietuvos kultūros tarybos ekspertais. Vienas iš kultūros ministro kultūros ir meno sričių projektams nustatytų prioritetų yra kultūra regionuose, tačiau iš 617 finansuotų kultūros ir meno sričių projektų šį prioritetą pasirinkę buvo 146. Tik kultūros prieinamumo didinimo visoms amžiaus ir socialinėms grupėms prioritetas buvo pasirinktas daugiau kartų - tokių projektų finansuota 208", - reziumavo M. Bundza.


Anot jo, Kultūros tarybos ekspertai ir Tarybos nariai "paraiškas vertina tam tikrame kontekste, todėl pasakyti, jog finansavimo negavo tik blogi projektai, negalima". Esą viskas priklauso nuo į tam tikrą sritį ar programą pateiktų projektų kokybės ir finansavimo galimybių.

 
"Džiaugiamės, jog vykdomi projektai tampa atviresni visuomenei, stiprėja tarptautinis bendradarbiavimas, toliau tęsiama profesionalaus meno sklaida regionuose, įtraukiamas jaunimas (tiek į edukacijos, tiek į projektų įgyvendinimo procesus). Taip pat gerėja paraiškų techninis paruošimas - tai stipriai palengvina ekspertų ir Tarybos narių darbą vertinant projektus. Pastebime projektų finansinio poreikio augimą. Lietuvos kultūros taryba pasitikėjo ir finansavo tuos projektus, kurie gebėjo pristatyti aukštos kultūrinės ir meninės vertės projektus. Džiaugiamės, jog dalis finansuotų projektų yra svarbūs įvairių kraštų bendruomenėms, padeda palaikyti kultūros ir meno ritmą ne tik sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, bet ir kiek toliau nuo didžiųjų centrų. Tačiau čia pat reikia pažymėti, kad finansavimo geografinis paskirstymas iš dalies yra numatytas ne tik dėl tam tikrų infrastruktūros ar talento ir potencialo koncentracijos niuansų, bet ir dėl tam tikrų regionų aktyvumo - iš 2008 į kultūros ir meno sričių konkursus pateiktų paraiškų daugiau nei pusę - 1123 paraiškas pateikė Vilniuje registruotos įstaigos (iš jų finansuoti 368 projektai). Palyginimui - iš Klaipėdoje registruotų organizacijų sulaukėme vos 88 paraiškų, finansuoti 27 projektai", - apibendrino Lietuvos kultūros tarybos atstovas.


Informacija


2015 m. pirmajam etapui buvo pateiktos 2 866 paraiškos (poreikis sudarė 33 148 831 Eur). Finansuoti 1 027 projektai, jiems paskirstyta 6 010 025 Eur.


2016 m. pateiktos 2 008 paraiškos (poreikis - 26 465 046 Eur). Finansuota 617 projektų, jiems paskirstyta 4 238 755 Eur. Antrasis 2016 m. kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų finansavimo konkurso etapas prasidės vasario 9 d.


Lietuvos kultūros tarybą sudaro literatūrologė Gintautė Žemaitytė, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vidmantas Bartulis, dailininkas Saulius Valius, bibliotekininkė Rima Maselytė, kultūros paveldo ekspertė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, dirigentas Remigijus Vilys, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, tautinių mažumų atstovė Pillė Veljataga ir LKT pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė.