Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Prieglauda tampantiems Žvejų rūmams ieškos naujų vizijų
2016-03-29

Šiuolaikiniame kontekste, kai uostamiestis jau turi ne vieną modernų kultūriniams renginiams pritaikytą statinį, 1982-aisiais duris atvėrę ir nuo to laiko nė karto kapitalinio remonto nematę Žvejų rūmai atrodo liūdnokai.


Negana to, šiam kultūros centrui jau prilipo prieglaudos etiketė. Neseniai iš Žvejų rūmų išsikraustė aštuonerius metus čia glaudęsis Klaipėdos dramos teatro kolektyvas, o nuo 2017-ųjų ten planuoja laikinai įsikurti Muzikinis teatras.

Žvejų rūmų savininkai - Klaipėdos miesto savivaldybė - žada per keletą metų apsispręsti dėl tolesnio šio objekto likimo. Taigi koks jis galėtų būti?


Vienu šūviu - du zuikiai


Tiesa, pradžiai viliamasi, kad iki tol, kol bus apsispręsta, ką toliau daryti su šiuo sovietinius laikus menančiu reliktu, Žvejų rūmus pavyks bent kiek padoriau suremontuoti.


Visos viltys dabar dedamos į Kultūros ministerijos duotus žodinius pažadus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Naujasis šio teatro vadovas Jonas Sakalauskas teigia gavęs iš ministerijos pažadą skirti lėšų tam, kad Žvejų rūmai būtų pritaikyti Muzikinio teatro poreikiams.

 
"Kitu atveju, žvelgiant per elementariausių poreikių skalę, tokiose patalpose, kokios yra dabar Žvejų rūmuose, mums funkcionuoti būtų neįmanoma", - sakė J. Sakalauskas.


Tokios naujienos, nors dar ir neoficialios, mat raštiškai nepatvirtintos, ypač malonios miesto Savivaldybei.


"Žinoma, mums tai būtų puiki proga nors kiek padoriau sutvarkyti per visus gyvavimo metus nė karto kapitališkai neremontuotą pastatą. Tačiau, kol nėra jokių raštiškų susitarimų, džiaugtis anksti", - minėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

 
Netinkamos patalpos


Pasak kultūros centro Žvejų rūmai direktoriaus Alvydo Lenkausko, situacija dabar tokia, kad repeticinėse erdvėse bei žiūrovų dalyje šaltuoju metų laiku neįmanoma garantuoti net 20 laipsnių šilumos. Patalpos pakankamai prišildomos tik renginių metu.


Negana to, dabar dekoracijos ir aparatūra yra pristatomos per centrinį įėjimą, mat dekoracijų patalpos negali būti naudojamos dėl scenos vartų ir durų avarinės būklės.


Vien dėl šių kelių nemalonių niuansų aišku, kad Muzikinio teatro kolektyvui nebūtų įmanoma tinkamai dirbti persikėlus į tokios būklės pastatą.


"Kad galėtume tikėtis iš Kultūros ministerijos pagalbos, turime ir patys parengti namų darbus - todėl dabar siekiame Savivaldybės strateginiame plane numatyti lėšas techninei dokumentacijai parengti, nes reikia tiksliai išsiaiškinti, koks remontas būtų tikslingiausias. Tam iš miesto biudžeto reikėtų per 50 tūkst. eurų", - pasakojo N. Lendraitis.


Rengs galimybių studiją

 
Pavyks ar nepavyks valstybės lėšomis nors kiek "sutampyti" Žvejų rūmus - klausimas lieka atviras. N. Lendraitis neslėpė, kad ne ką mažiau svarbu pradėti garsiai diskutuoti apie tolesnį Žvejų rūmų likimą.


"Reikia pagaliau išsiaiškinti, kokia bus Žvejų rūmų ateitis. Kadangi planuojama, kad Muzikinis teatras tame kultūros centro pastate glausis keletą metų, per tą laiką turime parengti Žvejų rūmų modernizavimo koncepciją", - minėjo Kultūros skyriaus vedėjas.


Pasak jo, vienas iš galimų variantų - Žvejų rūmų pastatą pritaikyti parodoms. Tačiau įmanomos ir kitokios alternatyvos, kokios - esą turėtų atsakyti galimybių studija.


"Dabar paprašėme Žvejų rūmų vadovybės įvertinti, ar atsirado kokia nors duobė po to, kai išsikraustė Dramos teatro kolektyvas. Turiu omenyje, ar sumažėjo renginių bei žiūrovų skaičius. Kol buvo Dramos teatras, jų užimtumo rodikliai gal ir atrodė gana patraukliai", - pasakojo N. Lendraitis.


Statusas turėtų išlikti


Tačiau bent jau A. Lenkauskas įsitikinęs, kad Žvejų rūmų statusas neturėtų keistis - esą jis ir turėtų išlikti kultūros centru, kuriame turėtų galimybę reikštis mėgėjų menų kolektyvai, vyktų bendruomenės šventės, švietimo bei ugdymo įstaigų masinės šventės.


"Reikia suvokti vieną dalyką - ir tas pagyvenęs žmogus, kuris bendruomenės namuose repetuoja, nors kartą metuose nori turėti galimybę išeiti ir pasirodyti didžiojoje scenoje. Ir joks teatras ar arena jo neįsileis. Savivaldybės yra įsipareigojusios mėgėjų meną remti ir puoselėti, tad mes vieninteliai Klaipėdoje vykdome tą mažiausiai komercializuotą funkciją", - akcentavo A. Lenkauskas.


Pasak jo, klaidingai manoma, kad išsikrausčius Dramos teatrui Žvejų rūmų gyvenimas apmirė.

"Turime 10 mėgėjų meno kolektyvų. Visi repetuoja, šoka ir dainuoja. Dažnai vakarais man pažįstami skambina ir teiraujasi, koks koncertas pas mus vyksta, jei tiek automobilių privažiavę. O toks vaizdas būna tiesiog per kolektyvų repeticijas. Taip pat nuomojame patalpas", - pasakojo A. Lenkauskas.


"Kam be reikalų taškyti pinigus?"


Jo įsitikinimu, kultūros centras šioje miesto dalyje yra reikalingas, tik turi būti pritaikytas dabartiniam gyvenimui.


"Dažnai mėgstu juokauti, kad Klaipėdoje kultūra baigiasi ties senuoju turgumi. Bet juk ir pietinėje miesto dalyje reikalinga atsvara prekybos centrams. Miestui 1 000 vietų salė yra reikalinga. O Žvejų rūmų scena yra viena didžiausių Lietuvoje, po Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje", - pasakojo Žvejų rūmų vadovas.


Jis sakė skeptiškai vertinantis savivaldybės planus rengti šio objekto galimybių studiją.


"Visi objektai po galimybių studijos iššaukia daug diskusijų ir galų gale daroma priešingai, nei buvo pateikta galimybių studijoje. Tad kam be reikalo pinigus taškyti? Politikams reikėtų daugiau pasitikėti tos srities profesionalais", - svarstė A. Lenkauskas.


Jis sakė matantis vienintelę Žvejų rūmų viziją - kad čia ateityje būtų modernus daugiafunkcinis kultūros centras. O didžiulė salė pritaikyta ne tik koncertams, bet ir lengvai transformuojama, kad būtų galima ir šokius rengti.


"Tas požiūris į mus, kaip į kaimą, kiek liūdina. Nežinau kodėl, bet nuo sovietinių laikų žodis "žvejukai" buvo tariamas su neigiama potekste", - kalbėjo kultūros centro vadovas.


Jo duomenimis, pernai Žvejų rūmai surengė 466 renginius, kuriuose lankėsi 158 tūkst. žiūrovų.

Savivaldybės yra įsipareigojusios mėgėjų meną remti ir puoselėti, tad mes vieninteliai Klaipėdoje vykdome tą mažiausiai komercializuotą funkciją.


Alvydas LENKAUSKAS, kultūros centro Žvejų rūmai direktorius


SKAIČIAI


Pernai kultūros centrui Žvejų rūmams išlaikyti iš Klaipėdos miesto biudžeto buvo skirta per 425 tūkst. eurų, iš valstybės biudžeto - per 17 tūkst. eurų. Iš patalpų nuomos kultūros centras uždirbo per 42 tūkst. eurų, už mokamas paslaugas gauta per 53 tūkst. eurų.


"Reikia alternatyvaus požiūrio"


Jonas SAKALAUSKAS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas


Žvejų rūmų erdvės yra puikios. Didelė scena leidžia atsivežti didelius spektaklius. Įvertinant kai kuriuos parametrus, tokių salių nėra daug. Anksčiau Operos ir baleto teatro gastrolės vykdavo būtent Žvejų rūmuose.


Tačiau jei tas objektas tampa eiline "rent" firma, kurioje veikia keli saviveiklos kolektyvai ir gyvenama iš nuomos bei Savivaldybės dotacijų, ten atvažiuoja pasirodyti komerciniai teatrai ar vyksta neaiškios kokybės koncertai, nežinau, ar yra kokia nors prasmė laikyti tokį objektą.


Mano nuomone, viskas priklauso nuo operatoriaus ir Savivaldybės požiūrio. Žinoma, įvairūs menininkų namai, kultūros centrai visų pirma turi būti ta vieta, kur bendruomenė gali daryti savo renginius, susitikti. Tačiau ir iš tokio objekto galima padaryti multisritinę erdvę, kur galėtų vykti ir neprofesionalus meno, bendruomenės renginiai ir didžiuliai meno projektai.

 
Tiesiog reikia alternatyvaus požiūrio. Esu ir uostamiesčio Savivaldybei, ir Žvejų rūmų valdytojams priminęs pavyzdį, kaip Vilniuje buvę geležinkeliečių rūmai, prikabinus "Kablį", tapo alternatyvaus meno vieta. Iš seno apleisto stalinistinių laikų statinio be didelių investicijų buvo padarytas išskirtinias objektas, kuris tapo miesto simboliu. Taigi kelių yra daug. Svarbu, kokius sprendimus priims Savivaldybė.


"Turime prioritetą skirti būtent šiam objektui"


Simonas GENTVILAS, politikas, urbanistas


Žvejų kultūros rūmai yra piečiausiais kultūrinis objektas mieste. Net 70 proc. klaipėdiečių gyvena pietinėje miesto dalyje, tad jei norime išlaikyti kultūringą tą dalį, mes turime prioritetą skirti būtent šiam objektui, o ne Vasaros estradai.


Nepaisant to, kad toje miesto dalyje atsiras naujas kultūrinis bendruomeninis objektas - biblioteka-bendruomenės namai, vis tiek reikės kolektyvinės erdvės, tokios, kokia ir yra Žvejų rūmuose. Tik žinoma reikia juos labiau pritaikyti šiandienos poreikiams ir atšviežinti.


Ir dar, mano nuomone, reikėtų keisti pavadinimą. Dabar išgirdus pavadinimą "Žvejų rūmai" atrodo, kad šis objektas yra nukreiptas tik į darbo liaudį, kad žvejai grįžę iš jūros turėtų kur "kultūrintis".


"Kaip mugė"


Vaidotas DAPKEVIČIUS, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas


Reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Aš iš politikų vis neišgirstu plano, ką iš viso planuojama daryti su pietiniais miesto rajonais. Ar numatomi pokyčiai ir nuo ko planuojama pradėti.


Vienas galimas scenarijus - Žvejų rūmų pastatą nugriauti ir vietoje jo pastačius unikalų šiuolaikišką objektą tikėtis, kad nuo to pradės keistis visa aplinka. Tačiau ar ta aplinka turi potencijos keistis, ar ji ir toliau vegetuos. Jei taip - ar į vegetavimą reikia dėti miesto pinigus?

Jei atvirai, aš nematau to objekto, kaip miestą formuojančio urbanistinio elemento, jis dabar daugiau veikia kaip funkcinis objektas. O jeigu ta aplinka neįgali keistis, nemanau, kad to pastato modernizavimas ką nors išgelbėtų.


Iš viso - ar nebus taip, kad toje miesto vietoje greitai liks gyventi tik tam tikro amžiaus grupės žmonės, o jaunesni ieškos patrauklesnių vietų. Tarsi dabar ir einam ta linkme, lyg ilgainiui toje vietoje iš esmės pasikeis socialinis kontingentas.


Į šį objektą žiūrima ne kaip į stiprų miestą reprezentuojantį kultūrinį vienetą, bet kaip į mugę, apjungiančią daugybę kūrybinių veiklų. Sudėtinga būtų įrodyti, kad šis objektas galėtų turėti išskirtinę vertę miesto lygmeniu. Kol kas šie rūmai veikia labiau lokaliame lygmenyje. Nebent tuo metu, kai jame reziduoja kuris nors teatras ar atvežamas aukšto meninio lygio spektaklis, ten gali atvažiuoti žmonės ir iš centro. Kalbu iš savo patirties. Tam, kad man, gyvenančiam centre, norėtųsi vykti į Žvejų rūmus, renginys turi būti aukšto meninio lygio.


ISTORIJA


Žvejų kultūros ir sporto rūmai buvo atidaryti 1982 metų birželio 18 dieną, po daugiau nei 10 metų užsitęsusių statybų. Ilgą laiką jie buvo laikomi prestižiniais. 8 tūkst. kv. metrų ploto pastatas, kuriame po vienu stogu buvo įsikūrusios įvairios studijos, sporto kompleksas (ketinta pastatyti dar ir baseiną) bei viena didžiausių šalyje (1 127 vietų) žiūrovų salė, priklausė Lietuvos žuvies pramonės gamybiniam susivienijimui "Jūra". Šiam ėmus byrėti, 1996 m. kompleksas perėjo miestui. Rūmai tapo uždarąja akcine bendrove, kurios visos akcijos priklausė Klaipėdos savivaldybei. Deja, įvairūs verslo planai, turėję reanimuoti sovietinių laikų monstrą, žlugo. Savivaldybė patyrė per 2 mln. litų nuostolių.


Rūmų pastatas 10 metų buvo išnuomotas verslininkui Antanui Sadauskui. O nuo 2003 m. sausio 1 d. Žvejų kultūros rūmus administruoja Savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos muzikos centras.