Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos muzikinio teatro premjera: akla Jolanta ar visi kiti?
2016-11-23

Klaipėdos muzikinis teatras kviečia į ypatingą premjerą – svarbiausią trisdešimtojo sezono pastatymą. Rampos šviesą išvys paskutinė ir brandžiausia Piotro Čaikovskio opera „Jolanta“.

Klaipėdoje premjera bus rodoma ketvirtadienį ir šeštadienį, o lapkričio 29-ąją ją galės išvysti vilniečiai.
Sovietmečiu dėl cenzorių apribojimų ši opera buvo tarsi pasaka apie neregę princesę. Šįkart sugrąžintas originalus tekstas, kažkada išbraukti ar nutylėti žodžiai.

Kūrybinei komandai vadovauja režisierius Raimundas Banionis ir Čekijoje dirbantis gruzinų kilmės dirigentas Alexandras Khaindrava.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ši Lietuvoje vos kelis kartus statyta opera skambės naujai ir niekuo neprimins prieš tai buvusių pastatymų. Pasirinkusi „Jolantą“ kūrybinė komanda nutarė atitaisyti istorijos tėkmėje jai padarytą skriaudą.

„Jolantos“ siužetas pasakoja uždarame sode gyvenančios gražios, bet aklos princesės praregėjimo istoriją.

„Ankstesniuose operos pastatymuose – viskas nuo scenografijos iki atlikimo kūrė pasakišką atmosferą. Sovietiniais metais ji nukentėjo nuo cenzorių rankos, „iš operos buvo išbraukti tokie žodžiai kaip „Dievas“, „Aukščiausiasis“ ir pakeisti „gamta“, „likimas“ – bet kuo, išskyrus „Dievą“. Išmetus šiuos žodžius, opera iš tiesų tapo pasakaite vaikams – viduramžiai, Prancūzija, paslaptingame sode gyvenanti princesė“, – pasakojo R. Banionis.

Anot režisieriaus, pasidarbavus cenzoriams operos prasmė buvo iškraipyta.

„P. Čaikovskis buvo labai religingas, tad šia opera jis bandė atsiprašyti už visas per gyvenimą padarytas nuodėmes, apsivalyti“, – sakė R. Banionis. – Pasakiškoje operos versijoje Jolantos aklumas tapo fiziniu, o ne dvasiniu“.

„Ši opera yra psichologinis rebusas, – teigė vienas iš operos dirigentų Tomas Ambrozaitis. – Muzika režisūrinių sprendimų nediktuoja, priešingai, čia viskas apversta veidrodžio principu. Jolanta iš tiesų yra matanti, o visi kiti – akli.“

Anot R. Banionio, pagrindinis „Jolantos“ leitmotyvas – aklumas gali būti labai įvairus: „nebūtinai aklas žmogus yra nematantis – dievybę jis mato plačiau, giliau, tikriau nei regintieji, kurie, kad ir išlaikydami paviršinį pamaldumą, nėra taip stipriai ir nuoširdžiai tikintys, taip gebantys dėkoti Dievui kaip aklasis“.

Atsivėrus naujam operos prasmės klodui, neišvengiamai keitėsi ir jos režisūriniai sprendimai, tiek scenografija.

„Siekėme kalbėti apie tikrojo, giliojo regėjimo specifiką. Tai – alegorinis pasakojimas apie Dievo paieškas savyje ir supančiame pasaulyje. Abstrakti scenografija pabrėžia Jolantos išskirtinumą, jos pasaulio suvokimo savybes. Aplinkinių siekis „pagydyti“ Jolantą, priversti ją praregėti, iš tiesų tėra noras sumenkinti jos dvasingumą ir paversti ją masės dalimi“, – sakė režisierius ir pridūrė jog šis operos pastatymas – itin novatoriškas.

Vienas įspūdingiausių operos aspektų – siurealistinė scenografija, nuausta iš video projekcijų ir primenanti 3D šviesų paveikslą.

„Jolantos vaidmuo sunkus, muzika ir tekstas nepadiktavo visų personažo spalvų, tad man atspirtimi tapo scenografija, – pripažino viena iš Jolantos vaidmens atlikėjų, žymi operos solistė Viktorija Miškūnaitė. – Spektaklis yra simbolistinis kūrinys, kupinas užuominų ir nuojautų, tarsi koks vidinis trileris.“

„Jolanta“ statoma drauge su „Zav Arte Classic Agency HB“ menininkais. Į Klaipėdą atvykę talentingi ukrainiečiai solistai gerai žino šią operą, bet anot režisieriaus, šįkart jiems teko tam tikra prasme persilaužti, susipažinti su visai kitokia „Jolantos“ samprata.

Ukrainiečiai atlikėjai operoje pasirodys premjerinių spektaklių metu, vėliau juos pakeis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai.

Operą stato Čekijoje reziduojantis gruzinų kilmės dirigentas A.Khaindrava, režisierius R.Banionis, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, choreografė Vesta Garbštaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas.

Opera skamba rusų kalba.