Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdiečius stebins kitokia opera "Jolanta"
2016-11-22

MUZIKA. Raimundas Banionis įsitikinęs, kad operai reikia grąžinti populiarumą, kurio ji nepelnytai neteko. Jis tikisi, kad premjeros pažiūrėti ir pasiklausyti nuostabios Piotro Čaikovskio muzikos ateis ir gausus klaipėdiečių ratas. © Egidijaus JANKAUSKO n
Lapkričio 24 ir 26 dienomis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre žiūrovams bus pristatytas vienas pagrindinių šio teatro 30-ojo sezono akcentų - Piotro Čaikovskio opera "Jolanta", kurią režisuoja Raimundas Banionis.

Kaip pasakojo operos režisierius, tai - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir "Zav Arte Classic Agency HB", kuri Ukrainoje dvejus metus rengė kursus, koprodukcija. Premjerų metu scenoje klaipėdiečiai išvys Ukrainos solistus, na, o kitų peržiūrų metu pasirodys Muzikinio teatro solistai ir svečiai iš sostinės.
Kūrinio tragedija

"Su ukrainiečiais solistais dirbau ir aš. Dvejus metus keturias dienas per mėnesį vedžiau jiems vaidybos pamokas. Besibaigiant mokymosi laikui, nusprendėme Klaipėdos valstybiniame muzikiniame tatrepastatyti operą. Taigi šioje operoje bus du sąstatai - lietuviškas ir ukrainietiškas", - apie idėjos priešistorę pasakojo R. Banionis.

Opera "Jolanta" visuomet buvo labai populiari Rytuose. Ir tai, anot R. Banionio, ir yra didžiausia šio kūrinio tragedija. Tarybiniais laikais iš operos buvo išmetami žodžiai "Aukščiausiasis", "Dievas", "Viešpats" ir kiti, nors Dievas šioje operoje yra pagrindinis veikėjas, personažų siekiamybė ir šlovinimo objektas. Vietoj jų buvo naudojami kiti abstraktūs žodžiai ir kūrinys tapo lengva pasakėle arba, režisieriaus žodžiais tariant, "vaikų rytmetėliu" apie aklą princesę. Šios operos klausyti ėjo tik mokyklų mokiniai. Šiai koncepcijai tarnavo ir tradiciniai kostiumai, balta Jolantos suknia, scenografija, vaizduojanti kalnus ir pilis. Žodžiu, tikra vaikiška pasaka.

"Tačiau šis kūrinys tuo metu buvo kažkas nesuprantamo: vaikams lyg ir per brandus, o suaugusiesiems - pernelyg vaikiškas. Nors šiais laikais ši opera rodoma žymiausių pasaulio operos teatrų scenose, o į tekstus grąžintas Dievas, opera vis tiek negali atsikratyti to šleifo..." - pasakojo R. Banionis.

Nors muzika prieštarauja šiai koncepcijai, bet į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. Dabar, gsugrąžinus originalius tekstus, kūrinys sulaukia naujos interpretacijos. Autorių koncepcija remiasi suvokimu, kad Dievas yra žmoguje - Jolantos aklumas nereiškia, kad ji nemato Dievo buvimo ženklų aplinkoje.

Režisierius pažymėjo, kad šia opera (tai paskutinis P. Čaikovskio didelis kūrinys) kompozitorius siekia atsiprašyti Dievo už padarytas klaidas gyvenime. Egzistuoja versija, jog, pasirodžius operai "Jolanta", jis nusižudė, išgerdamas stiklinę nuodų.

Taigi režisierius R. Banionis su visa kūrybine trupe šią operą suprato kaip "pričę", arba kaip pamokančią sakmę, ir nusprendė iškelti klausimą: kuris žmogus yra aklesnis: ar fiziškai, ar morališkai neįgalus? "Aklas žmogus dažnai labiau bendrauja su Dievu ir jį mato, nei tas, kuris mato, ir keliais apie kryžius vaikšto. Taigi, kai Jolanta praregi, ji tampa tokia pat akla, kaip ir visi", - interpretacija dalinosi režisierius.

Reikia grąžinti populiarumą

Siekiant operai suteikti rimtesnį įvaizdį, artistai scenoje vilkės stilizuotus drabužius, scenoje bus nedaug dekoracijų. Vietoj to pasitelktos videoprojekcijos, suteiksiančios kūriniui modernumo, šiuolaikiškumo ir originalumo. Minimalus dekoracijų paketas operai leis būti mobiliai ir surengti daugiau gastrolių.

Anot pašnekovo, operai reikia grąžinti populiarumą, kurio ji nepelnytai neteko. Jis tikisi, kad premjeros pažiūrėti ir pasiklausyti nuostabios P. Čaikovskio muzikos ateis ir gausus klaipėdiečių ratas.

Paklaustas, kaip R. Banioniui sekasi dirbti su Muzikinio teatro artistais, šis atsakė, kad viskas yra puiku. Labiausiai jis gyrė teatro chorą, kuris esąs paslankus ir labai imlus. "Su solistais, kurių dalis yra iš Klaipėdos, dalis - iš Vilniaus, yra viskas gerai. Vieni geriau dainuoja, bet vaidina prasčiau, kiti - atvirkščiai. Buvo tik viena problema su vietiniais solistais, kad šie nemokėjo savo teksto. Tai šiek tiek apsunkino jų darbą", - prisiminė R. Banionis, kuris Klaipėdos muzikiniame teatre anksčiau buvo pastatęs dvi operas - "Rigoletą" ir "Donžuaną".

Paklaustas, ką režisierius laisvu metu nuveikė viešnagės Klaipėdoje metu, jis atsakė, kad dėl didelio krūvio ir lietingo oro nieko mieste kaip ir nematęs.