Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Aštuoni festivaliai - po miesto sparnu
2011-02-12

Kultūros ir meno taryba prie Klaipėdos savivaldybės administracijos vakar patvirtino aštuonių reprezentacinių festivalių, kurie trejus metus gali būti tikri gausią dalinį finansavimą iš miesto biudžeto, sąrašą.

Pernai patvirtinus reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašą, rudenį paskelbtas pirmasis konkursas.

Siekti garbingo statuso ir garantuoto finansavimo panoro dvylikos miesto renginių organizatoriai; viena iš paraiškų nenagrinėta, nes neatitiko reikalavimų. Paskirti nepriklausomi ekspertai - miesto kultūros bendruomenės atstovai - iš vienuolikos likusiųjų išrinko devynis, jų nuomone, miesto globos vertus renginius.

Vakarykščiame posėdyje Kultūros ir meno taryba, atstovaujama Dariaus Vaičekausko, Pranciškaus Mickaus, Rimanto Černiausko, Gintaro Grajausko ir Remigijaus Treigio, nubalsavusi sudarė galutinį aštuonių festivalių sąrašą.

Šį sykį nepavyko į devintuką patekusiam tarptautiniam džiazo vokalistų konkursui "Jazz Voices" - taryba nusprendė, kad jam dar reikia subręsti.

Laimingųjų aštuntuke, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Jolantos Braukylienės, yra Jūros šventė, šiuolaikinio meno festivalis "PLArTFORMA", Klaipėdos Pilies džiazo festivalis, folkloro festivalis "Parbėg laivelis", gatvės teatrų festivalis "Šermukšnis", tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", klasikinės muzikos festivalis "Klaipėdos muzikos pavasaris" ir Stasio Šimkaus chorų festivalis.

Posėdyje netrūko diskusijų: daugiausia klausimų tarybos nariams kelia Jūros šventės meninė vertė, taip pat diskutuota dėl festivalio "PLArTFORMA" plėtros galimybių. Kultūros ir meno taryba netrukus planuoja susitikimus su renginių organizatoriais.

Tiems iš nurodytųjų renginių, kuriuos organizuoja savivaldybės biudžetinės įstaigos - Etnokultūros centras ("Parbėg laivelis"), Klaipėdos koncertų salė ("Klaipėdos muzikos pavasaris") bei kultūros centras Žvejų rūmai ("Šermukšnis") - festivaliams skirtos lėšos bus paskirtos drauge su bendruoju jų finansavimu.

Kitų subjektų organizuojamiems renginiams šiemet numatyta paskirstyti 200 tūkst. litų.

Numatyta, kad reprezentacinių festivalių daliniam finansavimui būtų skirta ne mažiau kaip 25 tūkst. Lt ir ne daugiau kaip 70 tūkst. Lt, jei festivalio bendra biudžeto vertė pagal pastarųjų trejų metų patikslintą kultūros projektų rėmimo sutarties sąmatą viršija 100 tūkst. Lt.

Jei rėmimo sutarties sąmatos bendra vertė neviršija 100 tūkst. Lt, bus skiriama ne mažiau kaip 20 proc. ir ne daugiau kaip 40 proc. visos festivalio biudžeto vertės.

Kiek konkrečiai lėšų šiemet bus skirta kiekvienam iš aštuonių, numatys miesto Tarybos sprendimo projektas, kuris bus parengtas atsižvelgus į Kultūros ir meno tarybos išvadas ir pateiktas svarstyti naujai suburtai Tarybai kovą.

Organizatoriai, kurių renginiams nepavyko pelnyti reprezentacinio festivalio statuso, gali tikėtis paramos kultūros projektų konkurse. Pasak Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Mažonienės, jam buvo pateiktos 139 paraiškos, iš jų teigiamai įvertinta 121.

Bendra visų Klaipėdos kultūrininkų siūlomų projektų vertė - apie 4 mln. litų, iš Savivaldybės biudžeto jiems prašoma 1,5 mln. litų. Savo ruožtu miesto galimybės - kur kas kuklesnės: projektams ketinama paskirstyti 277 tūkst. litų.

Kita vertus, pasak R. Mažonienės, naujoji sistema, atskyrusi festivalius nuo kitų kultūros projektų, miesto kūrėjams pasirodė esanti palankesnė: pernai bendrame "katile" visiems kultūros projektams ir renginiams buvo numatyta 365,2 tūkst. litų, šiemet bendra suma - 477 tūkst. litų.