Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
I. Briazkalovaitė - balerina, turinti inžinierės diplomą
2011-03-13

© Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Balerina ne tik šoka kojomis, bet ir dirba galva. Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistė ir šokių mokyklos "Coda" vadovė Inga Briazkalovaitė šią kadaise pačios ištartą frazę ne kartą patvirtino savo darbais.

Pasirinko žiaurią profesiją

– Klaipėdiečiai stebisi, kad anksčiau aktyviai dalyvavusi uostamiesčio gyvenime, dabar kažkur pradingote.

– Pati sulaukiu klausimų, ar nebedirbu Muzikiniame teatre. Oficialiai esu motinystės atostogose, bet turiu kitokios įvairios veiklos. Gegužės mėnesį turėčiau grįžti į teatrą. Viską pakoregavo vaiko gimimas. Tai gerokai sulėtino tempus. Nutrūksta darbai ir pasirodymai viešumoje. Vakarus skiri šeimai.

– Tai dukters Lukrecijos gimimas gyvenimą apvertė aukštyn kojomis?

– Kol nesusilauki pirmojo vaikelio, net nesitiki tokių pokyčių. Mažylius auginančios draugės nuteikinėjo, kad įsivaizduojama motinystė skiriasi nuo realios. Tik pagimdžiusi supratau, jog negaliu viena koja būti ten ir čia. Ne tik privalau, bet ir noriu visą laiką atiduoti vaikučiui.

– Gal vaiko gimimas paskatino perkainoti ir darbinę veiklą?

– Buvo minčių atsisakyti darbo Muzikiniame teatre, kur šokama savaitgaliais. Per nėštumą supratau, kas yra įprasta darbo savaitė ir savaitgaliai šeimoje, o teatre savaitgalį – pats darbymetis. Nors kaip scenos žmogus negalėčiau apsiriboti tik buitimi.

– Kaip įvardytumėte dabartinį gyvenimo etapą: stabtelėjimas prieš naują startą ar apmąstymų laikotarpis?

– Svajoju apie grįžimą į teatrą. Nors gal mano vaidmenys spektakliuose išdalyti kitiems. Bet nebus kaip filme "Juodoji gulbė", kur dėl vaidmens pjaustomasi venas. Kiekvienas norime jaustis reikalingas, būti matomas.

Mūsų karjera – neilga, vos 20 metų. Žiauri profesija. Galėčiau šokti senutes ir išėjusi į pensiją. Bet ar žiūrovui nebus baisu žiūrėti į mane scenoje šalia jaunų artistų? Atsidėti pedagoginei veiklai visada spėsiu. Dar pačiai labai stipriai norisi šokti.

Gyvena laiptų principu

– Esate minėjusi, kad savo svajonių vaidmenį – Karmen – sušokote. Bet dabar užsiminėte, kad norėtumėte naujo svajonių vaidmens.

– Baigęs mokyklą Karmen nesušoksi. Iki šio vaidmens reikia priaugti. Džiaugiuosi, kad ši mano svajonė išsipildė. Bet gyvenu laiptų principu – norisi vis ko nors nauja.

Pernai buvau seminare Londone. Ten žmonės moka beprotiškus pinigus, kad išmoktų klasikinių šokių – tai kainuoja brangiau nei bakalauro studijos.

– Ar pamačius kitokį gyvenimą neprislėgė uostamiesčio realybė?

– Pajutau kontrastą. Tūkstančio kvadratinių metrų salėje žmonės trynėsi petys į petį. O grįžusi pamačiau, kad čia nereikia niekam nieko įrodinėti, niekam niekas neįdomu. Vienas kolektyvas surengė gatvės šokių seminarą, kur nuėjusi atsidūriau tarp vaikų.

Pas mus mažai pedagogų, kurie domisi ne tik siaura savo kolektyvo specializacija. Tokia situacija numuša ūpą. Kartu su profesionalais norėtųsi rengti bendrus projektus. Užauginti profesionalą – sunkus darbas. Iš 20 ar 30 vaikų tokių gali suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

– Jūsų gyvenime buvo etapas, kai šokote restoranuose. Ar kaip baleto šokėjai tai nebuvo per žemas lygis?

– Savo mokykloje galiu plauti grindis ar kavinėje pakelti šiukšlę. Tai nėra žema. Restoranuose įgijau šaunios patirties. Gal iš profesionalios scenos nulipti į mažą – tam tikras savęs ribojimas, bet, kita vertus, mačiau žiūrovų veidus, jų reakciją. Scena restoranuose suteikė aktorinės patirties. Be to, tai padėjo žengti žingsnį profesionalumo link – matėme, ką žiūrovai vertina. Iš to gimė "Codos" pasirodymai televizijos laidoje "2 minutės šlovės". Kai kurie mano šokių mokyklos mokiniai nebuvo matę manęs šokančios. Televizijoje jie pamatė, kad mokytoja ne tik ant jų šaukia, bet ir pati vartosi virš galvų.

 

Lyg po karo akademijos

– Esate griežta vadovė? Gal čia baleto mokyklos įtaka?

– Mokau botago ir sausainio principu. Kaip kitaip iš vaikų išreikalausi? Vos vienas kitas gimė su tam tikromis smegenų rievelėmis ir pyksta ant savęs, norėdamas ko nors pasiekti. Mes iš tinginio gimę, tad mus reikia pajudinti. Tad kai uždarau salės duris, esu reikli ir noriu rezultato.

100 proc. galiu patvirtinti, kad mano reiklumui įtakos turėjo baleto mokykla. Kai kurie mano klasės draugai nenorėtų ten grįžti, o aš sutikčiau. Baleto mokyklą vadinu karo akademija, bet ji mums išugdė savarankiškumą ir atsakomybę.

Jei iš vaiko reikalauji, vadinasi, įvertini jo galimybes. Jis gali daugiau, tik reikia paspausti. Mums nuo trinktelėjimo į koją ar ranką likdavo dėmės, bet džiaugdavomės, kad į mus atkreipė dėmesį.

– Kam baleto šokėjai reikėjo mechanikos inžinierės diplomo?

– Esu loginio mąstymo. Dėkinga mokytojai, kuri pavargusius vaikus sugebėjo sudominti matematika. Nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro mokėmės ir repetavome. Grįžus ruošti pamokas nebuvo lengva. Labai gerai išlaikiau valstybinius egzaminus. Ko gero, vienintelė iš baleto mokyklos patekau į nemokamą tiksliųjų mokslų studijų vietą. Man tai buvo dar vienas iššūkis. Trise iš diplominio darbo gavome aukščiausius įvertinimus.

Nesame apsaugoti nuo traumų. Norėjosi apsidrausti nuo išėjimo į niekur. Kartą gyvenime jau buvau tai patyrusi. Baleto mokykloje mus ruošė vieninteliam tikslui – šokti Operos ir baleto teatre. Kai į jį nepatekau, pasijutau kaip išmesta.

Vyrui atrodo kaip vaikas


– Dukrą taip pat ruošite šokėjos karjerai?

– Mergaitė labai aktyvi, reikalaujanti dėmesio. Jei namuose lakstytų trys tokie gyvsidabriai, išprotėčiau. Atėjus laikui dukra turės lankyti šokių mokyklą. Bet realiai vertinsiu jos perspektyvas.

– O vyras neprieštarauja, gal namuose užtektų ir vienos balerinos?

– Jis puikiai supranta, kad mergaitei šokių reikia kaip daugybos lentelės. Vyras džiaugiasi, kad šoku. Jam aš visada atrodau kaip vaikas. Šokis veikia kaip burtai – padeda išsaugoti gražią figūrą ir atrodyti jaunesnei.

– Gal vyras taip pat susijęs su šokiais?

– Jis bankininkas, bet susipažinome per šokius. Būdamas studentas Tomas šoko savo malonumui. Baigė LSCC universitetą, dabar dirba normalų darbą – penkias dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val.

– Ar gerai, kad vyras taip pat šoko?

– Jis geriau supranta, kiek man daug reiškia šokiai. Tomas – nuostabus žmogus, kuris man padeda. Tokių tikrai reta.

– Kiek metų esate kartu?

– Hm... Čia mano vyras bankininkas. Jis dirba su skaičiais, o aš menininkė šeimoje. Jei nesumeluosiu, septyneri metai.

– Ar lieka laiko kitiems dalykams, išskyrus šeimą ir šokius?

– Tos motinystės atostogos – užburtos. Nesu iš tų mamų, kurios pasodinusios vaiką po valandos ras jį toje pačioje vietoje. Pirmi metai buvo labai sunkūs, per antrus galiu daugiau laiko skirti sau, vaikui. Susiderinusi su močiutėmis galiu savaitgalį nuvažiuoti, kur noriu, praplėsti akiratį. 10 metų šokau be atostogų. Pailsėjus kitaip pradedi į viską žiūrėti. Kartais norint pamatyti, kokios spalvos namas, turi iš jo išeiti.

Vizitinė kortelė

1979 m. rugsėjo 6 d. gimė Vilniuje

1999 m. baigė M.K.Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyrių

2005 m. baigė Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto mechanikos inžinerijos bakalauro studijas

Nuo 1999 m. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistė ir šou baleto bei šokių mokyklos "Coda" įkūrėja, vadovė, choreografė

.