Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Pirmyn, jaunieji choreografai!
2011-02-23

Vasario 4-ąją Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Mažojoje koncertų salėje tradiciškai iškilmingoje ceremonijoje įteikti diplomai būsimiems kelių meno žanrų – šokio, muzikos, teatro – specialistams. Tarp diplomantų – 11 bakalaurų ir 4 magistrai, baigę vieną gausiausių fakultete ir jau 43-čius metus gyvuojančią Choreografijos katedrą.

Sveikinta ir linkėta

Tą iškilmingą akimirką jie savo rankose laikė svarius dokumentus, ne tik patvirtinančius profesinę choreografo kvalifikaciją, įvairias kompetencijas, bet ir įgytą nemenką intelekto bei erudicijos dozę. Ir jie su kaupu tai įrodė, gindami savo baigiamuosius darbus – buvo išradingi, sumanūs, aktyvūs ir energingi, tad įvertinti vien gerais, labai gerais ir puikiais balais. Norintieji toliau gilinti žinias, tobulinti gebėjimus ar atrasti naujų, kurių gal net neįtaria savyje esančių, katedros vedėjos, bakalauro darbų komisijos pirmininkės (šių eilučių autorės) ir fakulteto dekano profesoriaus Vytauto Tetensko buvo pakviesti studijuoti magistrantūroje. Kitiems linkėta neišklysti iš Lietuvos kelio, nepaleisti iš širdies meilės ir optimizmo, tikėjimo ir pasitikėjimo, nepasiduoti ir neparsiduoti gyvuojančiai popkultūrai, tam radžizmo sindromui, užvaldžiusiam kone visą Lietuvą, ypač televizijų eterį. Visiems tebestudijuojantiems diplomantai siūlė vadovautis tokiomis savybėmis kaip veržlumas, iniciatyva, drąsa, o vertybėmis laikyti atsidavimą nelengvam amatui, saviraiškai, kilnaus tikslo siekiui.

Vieno pabaiga – kito pradžia

Simboliška, kad vieno kelio pabaiga – kito pradžia sutampa su vienų metų pabaiga, o kitų pradžia. Gruodžio ir sausio mėnesiai – ypatingas darbymetis minėtos katedros pedagogams ir studentams. Kartu su intensyvia praktinių, teorinių ir kūrybinių specialybės disciplinų bei bendrauniversitetinių dalykų egzaminų sesija vyksta daugeliui nematomas, tačiau gana sudėtingas baigiamųjų darbų gynimo procesas. Tuomet komisijai tenka gerokai pakeliauti, o nuvykus į kažkurį Lietuvos miestą ar miestelį, studento pasirinktoje pedagoginės praktikos vietoje vertinti jo paskutinio semestro veiklos rezultatą.

Reikalavimai nelengvi: bakalauro studijų penktakursiai pirmiausia rašo baigiamojo darbo projektą, rengia ir viešai parodo dvi (lietuvių tautinio bei kitą – pasirinktinai – klasikinio, charakterinio ar šiuolaikinio šokio) pamokas. Galutinis diplominės praktikos rezultatas – scenoje įgyvendinta koncertinė programa arba šokio spektaklis, kuriame bent dvi šokio kompozicijos turi būti sukurtos paties diplomanto. Būsimieji šokio (dabar teatro) magistrai be mokslinio darbo gynimo pristato choreografinį projektą (dažniausiai – spektaklį), sudėliotą iš savo autorinių darbų.

Keliai ir šįkart nusidriekė gana plačiai – į Baisogalą ir Panevėžį, Mažeikius, Gargždus ir Raseinius, paskui vėl į Mažeikius, dar vėliau – į Kelmę ir Prienus. Beje, „išaugo“ pasirodymų erdvės – nuo mokyklinių ar gimnazijų iki miestų pramogų centrų, prestižinių koncertų salių ir net Klaipėdos muzikinio teatro scenos.

Plačiu angelo sparnu...

...Sapno puslapį verčiu... – lakonišku, tačiau sodriu pačios studentės sukurtu ir pateikiamu tekstu bei jautriai įkūnytu judesiu prasidėjo Rasos Vaičikauskaitės bakalauro studijų darbas „Užmik, miegok – medaus saldumas laša...“.

Klaipėdos koncertų salėje pristatytos vakaro programos antrojoje dalyje magistrantė Lina Klepeckaitė koncerte „Kita Alisa“ (taip pat kartu su choreografijos studijos „Inkarėlis“ vadovais ir šokėjais) suderino net 17 skirtingų savo kūrybos etiudų.

„Pepė Ilgakojinė“ – magistrantės Sandros Ruigytės spektaklis, parodytas Gargždų kultūros centre, suvienijo kitataučių (uzbekų, ispanų, indų, graikų, čigonų) šokius ir keletą „Trepsiuko“ grupių.

Labiausiai subrandinta, apžvelgianti skirtingus choreografijos stilius bei jungianti scenoje kelis šimtus Mažeikių „Kauškučio“ šokėjų – Danguolės Dapšytės sukurta ir iliustruota vaizdo projekcijomis koncertinė programa „Šokio žingsniu...“. Joje būsimoji magistrė pasirodė ir kaip kūrybinga asmenybė, ir kaip išraiškinga atlikėja.

Berods žaviosios ir darbščiosios magistrės jau palaimintos „plačiu angelo sparnu...“

Skirtingi bakalaurų darbai

Įvairialypiškumu, tematikos, stilistikos, režisūrinių sprendimų gausa pasižymėjo choreografijos bakalaurų darbai. Kai kurie iš jų – spektakliai, pagrįsti dramaturgijos, šokio leksikos, muzikos, kostiumų bei scenografijos vientisumu, kiti tradiciškai sudėlioti koncertinės programos principu.

Rimvydo Pranculevičiaus ir ansamblio „Pynimėlis“ parodytose „Liaudiškose šėlionėse“ (Baisogala, Panevėžys) bei Ginos Kareivaitės „Joninių vakaronėje“ (Prienai) išryškintas liaudies šokis, pavaizduoti lietuviški tautiniai motyvai. Komentuojant antrąjį, taikliai išreiškė bendrą nuomonę katedros profesorė, magistro darbų komisijos pirmininkė Jūratė Agota Čapaitė: „Puikus šokių surepetavimas, vykusiai pritaikyta scenografija ir „Trapuko“ šokėjų nuoširdumas ne tik sušildė visų sužvarbusių nuo žiemos šalčio žiūrovų širdis, bet dar kartą įrodė, kad etninis paveldas turi užtektinai jėgos konkuruoti su ultramoderniškumu“.

Audrius Grebenkovas maloniai nustebino aktoriniais gebėjimais, Mažeikių kultūros centre vadovaudamas kelioms „Linksmojo kaubojaus“ šokėjų grupėms kantri stiliumi sukurtame koncerte „Šerifo atostogos“.

Dinamišku meniniu reginiu, harmoningai vienijančiu nepriekaištingai atliktas scenines kompozicijas, literatūrinius tekstus ir puikų sceninį apipavidalinimą, komisijos nariai (docentas daktaras Vidmantas Mačiulskis ir lektorė Sandra Žilinskienė) įvardijo Gintarės Kazlauskaitės diplominį darbą „Minčių piešinys“.

Olia Golubova į Klaipėdos muzikinį teatrą sukvietė gausų vaikų ir jų tėvelių būrį tiesiogiai dalyvauti „Elės ir Totoškos Naujametiniuose nuotykiuose“ – kartu su entuziastingais Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytojais ir įvairių pasaulio tautų šokių kolektyvu „Nadežda“ parengtame choreografiniame spektaklyje.

Pasirinktą temą atitiko J. Kačinsko muzikos mokyklos Choreografijos skyriaus auklėtinių ir kolektyvo „Vėtra“ atliekama Dovilės Rabašauskaitės trijų dalių (Gimimas, Paauglystė, Vilionės) ir stilių programa „Štai, kaip mes augam“, pristatyta Žvejų rūmų scenoje.

Raseiniuose Milda Bertulytė, į savo „Šokio skrydį“ įtraukusi ir studentišką šokį, jau pelniusį apdovanojimus konkursuose, ir keletą naujų kokybiškų kompozicijų, dar ir poetiškai jas apibūdino: „Sukuosi muzikoj ir kojomis jau žemės neliečiu... skrendu...“.

Apvainikavo maratoną

Trys paskutinieji, apvainikavę bakalaurų darbų maratoną, sausio 26 ir 28 d. vakarais buvo pristatyti Klaipėdos muzikiniame teatre, o unikalią galimybę miesto visuomenei juos pamatyti nemokamai suteikė įstaigos vadovai (asmeninė padėka Ramūnui Kaubriui). Galbūt šis savotiškas eksperimentas – prasmingas gestas, realaus abipusio bendradarbiavimo pradžia? Juk ne paslaptis – dalis Choreografijos katedros studentų bei absolventų ne vienerius metus šoka Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupėje.

Vieno jų – Manto Černecko – sukurtame spektaklyje „Meilės kava“ džiazo šokio stiliumi, retkarčiais susipynusiu su modernaus baleto elementais, emocionaliai papasakota keturių porų draugystės, meilės, neapykantos ir susitaikymo istorija. Jame puikiai pasirodė katedros studentai, ypač pasižymėjo ryškioji Manto partnerė – ketvirtakursė ir baleto trupės solistė Aušra Krasauskaitė.

„Gatvės“ šokis (street dance) vyravo Artūro Iljino abstrakčios formos virusu pavadintame šokio spektaklyje „Pasiklydę garsai“, kuriame diplomantas pasireiškė ir savita autorine kūryba, ir atlikėjiška plastika.

Miuziklinės formos spektaklyje „Gvido“ Ramonos Valiūtės sukomponuotus choreografinius ir vaidybinius epizodus įgyvendino ji pati, Klaipėdos studija „Hatora“, merginų grupė iš Mažeikių bei pora teatro kolegų – profesionalių atlikėjų.

Drįstu manyti, jog šie minispektakliai paliko teigiamą įspūdį ir gausiai susirinkusiai auditorijai. O juk nuo šiol būtent žiūrovai bus pagrindiniai mūsų absolventų veiklos vertintojai.

Nors sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, žengiant kitą savarankišką žingsnį, vertėtų pamąstyti: ar užtenka publiką tik pradžiuginti, suteikiant pozityvios energijos, ir kaip savo auklėtinius-šokėjus imtis ugdyti meniškumo bei, kas itin svarbu, tautiškumo dvasia.

Tad pirmyn, jaunieji naujieji kolegos! Tiktų prisiminti ir šventiškai optimistinį Režisūros katedros vedėjos docentės daktarės Danutės Vaigauskaitės šūkį: „Jūs reikalingi Lietuvai! Jūsų laukia Lie-tu-va!“.