Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Į uostamiesčio sceną sugrįžta Pietro Maskanjo opera „Kaimo garbė“
2011-04-14

Tenoras V. Vyšniauskas
Klaipėdos muzikiniame teatre atnaujinama Pietro Maskanjo „Kaimo garbė“. Koncertinis operos atlikimas – balandžio 15 ir 16 d. 18.30 val. Jį teatras skiria Pasaulinei kultūros dienai.

Pirmą kartą uostamiestyje ši opera nuskambėjo 1963 m. Prabėgus keletui dešimtmečių, 2005-aisiais koncertinė kūrinio versija buvo pristatyta muzikos festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, dar sykį buvo atlikta 2006-aisiais. Dabar kūrinys sugrįžta, intriguodamas ambicingu užmoju ir atlikėjų vardais.

Pagrindines partijas dainuos Valerija Balsytė ir Dalia Kužmarskytė (Santuca), Mindaugas Gylys ir Artūras Kozlovskis (Alfijas) bei svečias iš sostinės Vaidas Vyšniauskas (Turidu). Prie teatro choro prisijungs Klaipėdos žvejų kultūros rūmų mišrus choras „Cantare“, vadovaujamas Artūro Dambrausko. Diriguos Dainius Pavilionis.

Operoje pasakojama apie įvykius Sicilijoje. Rodos, niekas negalėtų sugadinti šventiškos Velykų ryto nuotaikos. Tik į valstiečio Turidu ir jo sužadėtinės Santucos širdis šventė neatėjo. Per jų bendrą kelią prabėgo gražuolė Lola. Vežėjas Alfijas sužino, kad Turidu pasikėsino į jo žmonos Lolos garbę. Yra viena išeitis – dvikova.

Apie šį kūrinį mintimis pasidalijo Klaipėdoje dainuosiantis tenoras V. Vyšniauskas.

Kokia Jūsų patirtis dainuojant „Kaimo garbėje" ar kitaip atliekant Turidu partiją?

Turidu partijos ankščiau neteko dainuoti. Tad balandžio 15 d. ir 16 d. Klaipėdoje bus mano debiutas! Mokytis muzikinę medžiagą išties nesunku ir džiugu, nes „Kaimo garbės" melodijos jau seniai pažįstamos. Šį spektaklį esu matęs ne kartą tiek Lietuvoje – Kauno muzikiniame teatre, Vilniaus operoje, tiek Italijoje – Florencijoje. Tad siužetas ir visa dramaturginė gija man nėra svetima.

Kaip į šį sudėtingą kūrinį reaguoja klausytojai?

Turiu pasakyti, kad jis sudėtingas tik atlikėjams, bet ne klausytojui. Jo muzikinė kalba tikrai labai paprasta, bet neprimityvi! Todėl opera nesunkiai ras kelią į neišlepinto žiūrovo širdį.

Kur, jūsų manymu, slypi šio veikalo fenomenas? Juk jis vienintelis iš P. Maskanjo kūrinių, nenueinantis nuo scenos, ir vienintelis žinomas.


P. Maskanjo opera „Kaimo garbė“ yra viena gražiausių veristinių operų. Šis pilnas ekspresijos ir dramos veikalas supintas iš nuostabiausių melodijų. Tai nepaprasto grožio muzika. Ji taip išgarsino kompozitorių, kad mažai kas žino jo kitus kūrinius. Ši opera yra gerokai trumpesnė už įprastas Verdžio ar Pučinio, bet ji reikalauja kur kas daugiau ekspresijos. Todėl ir Turidu partija – nors trumpa, bet „kieta". Čia panašiai kaip su kava: yra normali, įprasta kava ir yra espreso! Jos mažiau, bet ji stipresnė! Todėl dažnai pasaulyje yra rodomi iškarto du spektakliai: minėtoji „Kaimo garbe" ir R. Leonkavalio „Pajacai". O tai jau dvigubas espreso!

Kokios apskritai jūsų mintys apie operą „Kaimo garbė“ ir ko iš artisto reikalauja koncertinis atlikimas?

„Kaimo garbė“ – paprasto siužeto, bet vulkaninių emocijų spektaklis, ir tai būdinga būtent verizmo žanrui.Visą dramą „veža“ trys pagrindiniai personažai: Santuca, Turidu, Alfijas. Žinoma, nenumenkinu ir kitų –nesvarbių vaidmenų apskritai nebūna, taip pat svarbu choras ir orkestras. Tačiau šioje operoje realiai didžiausias emocinis krūvis tenka minėtiems trims personažams. Tad ir koncertinis atlikimas, manau, pareikalaus nemažiau jėgų nei sceninis atlikimas, nors judėti reikės kur kas mažiau.

Kokiuose projektuose, naujuose pastatymuose šiuo metu dalyvaujate, kokie svarbiausi darbai?

Dabar pagrindiniai darbai yra Turidu ir Kalafas (Dž. Pučinio „Turandot“). Pastarąjį ruošiu Kopenhagai, Danijos karališkajai operai, kur gegužės mėnesį ši opera bus statoma. Bet ir be šių darbų nemažai veiklos. Teks padainuoti ir Dž. Verdžio „Requiem“, beje, Klaipėdos koncertų salėje, ir Otelą Vilniuje ir Andrė Šenjė Kauno muzikiniame teatre bei Alfredą sostinėje.

Ar dar turite bendrų sumanymų su Jelena Obrazcova?

Po paskutinio iškilmingo koncerto su Rusijos primadona Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kalbėjomės apie P. Čaikovskio operą „Pikų dama“ ir apie galimybę kartu padainuoti viename spektaklyje Sankt Peterburgo Michailovskio teatro scenoje. Šis bene didžiausias rusų operos šedevras, kaip ir šedevrinės jo ištakos – A. Puškino apsakymas „Pikų dama“, buvo sukurtas būtent Sankt Peterburge XIX a. pabaigoje. Tad sukurti Germano vaidmenį ir atlikti jį su operos įžymybe J. Obrazcova, bene, garsiausia visų laikų Grafiene (Piku dama) ir dar Sankt Peterburge – kuris gi solistas apie tai nesvajotu?!

Klaipėdos muzikinis teatras, skambant P. Maskanjo „Kaimo garbė“, minės Pasaulinę kultūros dieną. Balandžio 16 d. teatre svečiuosis 50 Neringos kultūros darbuotojų. Taip pat ketinama pakviesti ir klaipėdiečių. Svečius žadama pavedžioti po teatro užkulisius, pasikalbėti apie meną ir kultūrą. Kaip sako teatro vadovas R. Kaubrys, susijungs du krantai – Neringos ir Klaipėdos.