Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Profesorė iš Oslo moko dainuoti
2011-07-28

Profesorė Barbro Marklund-Petersone
Aš myliu Klaipėdos dainininkus! Tai buvo pirmieji žodžiai, kuriuos mums susitikus ištarė profesorė Barbro Marklund-Petersone. Garsi vokalo pedagogė atvyko į Lietuvą vesti vasaros operos dainininkų meistriškumo kursų, organizuojamų Kražių festivalio metu. Ji sakė, nors trumpam, bet labai norėjusi užsukti į Klaipėdą, kad dar kartą susitiktų su Muzikinio teatro dainininkais.

B. Marklund-Petersone – norvegų dainininkė, Oslo muzikos akademijos vokalo profesorė, Latvijos J. Vituolo muzikos akademijos garbės profesorė, tarptautinių dainininkų konkursų vertinimo komisijų narė.

Ji įvairiose šalyse veda dainininkų profesinio meistriškumo kursus, taip pat moko studentus operos akademijose Osle ir Stokholme.

Pas ją į privačias pamokas dainininkai atvyksta iš daugelio pasaulio šalių – Japonijos, JAV, Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Kinijos, Rumunijos, Švedijos, Suomijos ir kitų.

Daugiau nei 120 profesorės studentų yra 54 prestižinių konkursų laureatai.

Pati B. Marklund-Petersone aktyviai koncertuoja, atlieka kamerinę, religinę, šiuolaikinę muziką, operų arijas.

Įdomu tęsti pažintį

– Kokie jūsų šiandieniniai įspūdžiai po užsiėmimų?

– Galiu pakartoti, kad aš myliu Klaipėdos dainininkus ir galvoju, kad jie puikiai dainuoja. Man laimė dirbti su tokiais talentingais atlikėjais. Tai labai gražios asmenybės. Ir praėjusį kartą, ir šiandien dainininkai suprato ir priėmė mano patarimus. Atradau, kad jie puikūs mokiniai – nori sužinoti dar daugiau apie dainavimą ir jiems tai pavyksta. Nors vieni kūrinius išmanė geriau, kiti kiek prasčiau, bet iš peties padirbėjome, tobulindami kiek-vieno jų dainavimo techniką. Gerbiu tokį požiūrį į darbą.

Mūsų atlikimo mene labai svarbu yra individualybė, kuri ir lemia galutinį rezultatą. Tik individualus darbas suteikia galimybę pasiekti rezultatų. Manau, kad kiekvienas atlikėjas turėtų nuolat mokytis. Atrodo, kitaip ir nebūna, nes atlikėjai nuolat mokosi tiesiogine ta žodžio prasme – dainuojant scenoje reikia atmintinai žinoti operų partijas, o tai – partijų tekstai, parašyti įvairiomis kalbomis, tai ir nauja muzikinė medžiaga, kurią privalu įvaldyti, tai ir muzikinio stiliaus perteikimas, ir vaidmens sukūrimas, ir t. t. Man įdomu tęsti mūsų pažintį.

Monotonija negresia

– Su kokiu balsu jums įdomiausia dirbti?

– Mes su vyru (Andis Petersons – Latvijos vokalo pedagogų asociacijos narys) dirbame akademiniu lygiu ir su visais balsais. Tiesa, aš pati operoje dainavau mecosopranu (šypsosi). Žmonių balsai labai įvairūs. Pavyzdžiui, klasikinis soprano suskirstymas yra toks: lyrinis koloratūrinis, dramatinis koloratūrinis, lyrinis, spinto, lyrinis dramatinis, dramatinis, heavy dramatinis. Šie balso tipai, nors yra sopranai, vis dėlto skirtingi, turi tik jiems būdingus tembrus. O kadangi kiekvienas dainininkas turi savitą balsą, tai pamokoje tikrai negresia monotonija (juokiasi). Jei rimtai, kaskart atsižvelgiu į dainininko asmenybę, jo reakciją į pastabas, galimybes, kūrybinę potenciją. Didžiausią dėmesį skiriu individualiam darbui, nes tik individualios dainininko savybės suteikia balsui savitą, nepakartojamą spalvą – tembrą.

Taip, dirbti su žmogaus balsu labai įdomu. Pasitaiko įvairių atlikėjo reakcijų, ieškant natūralaus balso skambėjimo. Ir kokia apima palaima, kai atskleidi ir parodai dainininkui jo tikrąjį balsą, sustiprini gebėjimus, apie kuriuos jis net nenumanė. Pats dainininkas taip pat turėtų nebijoti pažinti save, savo balso galimybes.

Abejoti ir ieškoti

– Kas sunkiausia jūsų darbe?

– Sunkiausia, kai dainininkas nepajudinamas – turi klaidingus įsitikinimus, bet neturi talento abejoti ir ieškoti. Tuomet jis pats iš savęs atima galimybę keistis, pažinti, augti – kurti savo balsą ir kurti balsu.

– Ką manote apie balso keitimą, kai mecosopranai tampa sopranais, baritonai – tenorais?

– Dainininkai gali keisti balsą – juk jis yra gyvas. Kartais tokio pakeitimo labai reikia, nes, bėgant metams balsas natūraliai, su kiek-viena nauja atlikta partija vystosi, bręsta. Paprastai mecosoprano perėjimas į sopraną pavyksta. Blogiau, kai baritonai (o tokių pažįstu) gali tapti puikiais tenorais (šis balsas retas, tenorų visada trūksta), bet dainuoja baritono partijas... Dažniausiai balsas keičiamas po pirmųjų studijų. Vis dėlto dainininkui tai yra sunkus, dažnai ilgai trunkantis procesas, kuris sukelia įvairių emocijų ir net aistrų. Atsiranda naujų problemų, ir gerai, jei balsas yra tas, į kurį atlikėjui reikia „persiversti“ – tada jį pakeisti pasiseks.

– Patarkite – į ką mūsų dainininkams pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį?

– Manau, kad operos dainininkai pirmiausia turi būti dėmesingi vienas kitam, bendrauti su įvairių sričių menininkais – tai suteikia impulsą kūrybai ir praplečia akiratį. Baltijos šalių dainininkus iš arčiau pažįstu septinti metai, nes reziduoju Latvijos J.Vituolo muzikos akademijoje. Turite labai gerų balsų, bet dainininkai neįvaldę dainavimo technikos, jiems trūksta užsienio kalbų žinių, muzikinių stilių išmanymo. Svarbu, kad, pvz., mokantis G. Bizet operos „Karmen“, konsultuotų ne lietuvis, kalbantis prancūziškai, bet tikras prancūzas. Kitu atveju dainuojant girdime lietuviškai prancūzišką akcentą. Analogiškai ir su kitomis kalbomis – vokiečių, italų... Taip pat rekomenduočiau dainininkams įrašinėti savo pasirodymus scenoje – tik taip įmanoma stebėti save iš šono, o tai labai naudinga.


Komentarai

Loreta Ramelienė

Su vokalo pedagoge B. Mark-lund susitikau trečiąsyk. Ji iš karto padarė didžiulį įspūdį. Tokių meistriškumo pamokų, kokias ji veda, mums labai reikia – užsidainuojame, savęs ir nebegirdime, ir nebekritikuojame. Profesorė atstovauja italų dainavimo mokyklai, kuri, manau, pati teisingiausia ir tiksliausia. Meistriškumo pamokoms rinkausi kūrinius, kurie arčiausiai prie širdies ir tinka mano balso tipui – dramatiniam sopranui. Iki susitikimo su profesore savo balso galimybes buvau įspraudusi į rėmus ir jau po pirmojo užsiėmimo supratau, kad galiu daug daugiau. Jos pratimai be galo patogūs dainininkui, ji puikiai perpranta ir panaudoja balso struktūrą. Pati nustebau, kai atlikdama vieną pratimą padainavau III oktavos fa, kai paprastai padainuodavau iki III oktavos do ir galvodavau, kad tai mano balso riba. B.Marklund suteikė labai daug pasitikėjimo dainuojant aukštas natas. Mano atliekami kūriniai dramatiški, skambėjo tamsiai. Pakako poros pastabų, kad balsas suskambėtų visai kitaip – šviesiau. Esu be galo dėkinga likimui už pažintį su profesore, norėčiau susitikti dar ir dar kartą.

Svetlana Konstantinova

Pradėjusi operos solistės karjerą dainavau mecosopranu, o kai įstojau į solinio dainavimo magistrantūrą pas prof. Vladimirą Prudnikovą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis pasakė, kad esu dramatinis sopranas. B. Marklund tai patvirtino. Profesorė tęsia geriausias Vakarų Europos dainavimo mokyklos tradicijas, kai akcentuojamas balso natūralumas, prigimtinės jo spalvos – tembras. Mano balsas daugiau tinkamas veristiniams kūriniams. B. Marklund darbo metodai – kaip ir visų gerų vokalo pedagogų, tiesą sakant, jie panašūs. Tie žmonės žino, kokie registrai dainuojami šviesiai, kurie „apvalinami“, labai daug dirba su operos dainininko dikcija, atsižvelgia į kiekvienos kalbos, kuria atliekamas kūrinys, ypatumus, į tai, kad balso registras skambėtų lygiai ir pan. B. Marklund pastabos man labai padėjo „grįžti“ į natūralų tembrą ir, tikiuosi, kad dabar Didonės partiją atliksiu geriau. Norėčiau ir ateityje konsultuotis, palaikyti kūrybinius ryšius. Ji pasiūlė atvažiuoti į Norvegiją, nes nori supažindinti su vienu savo agentu, kuris dirba Vokietijoje. Mat mano balsas ypač tinkamas R. Wagneriui dainuoti. Beje, mūsų kitas susitikimas turėtų įvykti jau šį rudenį. Skeptiškai nusiteikusiems dėl meistriškumo pamokų atsakyčiau, kad asmeniškai su tokiu profesionalu stengiuosi išnaudoti kiekvieną minutę. Kartais net vienas žodis padeda ištaisyti dideles klaidas ir padaryti didžiulę pažangą.

Rita Petrauskaitė

Kai su B. Marklund pirmą kartą susitikau pernai pavasarį Klaipėdoje, dainavau porą arijų, kurias parengiau savarankiškai. O šįkart atlikau dar dvi, paruoštas su įvairiais dirigentais, vokalo pedagogais. Todėl norėjau sužinoti profesorės nuomonę ir išgirsti patarimus. Buvo netikėtų atradimų – ji labai gerai viską mato, girdi ir greitai perpranta žmones, yra labai gera psichologė, todėl jos patarimai ypač naudingi. B. Marklund meistriškumo pamokose labai gerai jaučiuosi, jos pastabos atpalaiduoja. Padainuoju III oktavos mi, tačiau atlikdama jos pratimus padainavau III oktavos sol. Iš pradžių, per pirmąjį susitikimą, šiek tiek drovėjausi, o šį kartą net atsirado sportinis interesas „užlipti“ aukščiau – kiekgi pasieksiu su savo sopranu? Padirbėjus su profesore, man tapo lengviau dainuoti ir valdyti balso aparatą – protingai valdyti, suprasti, ką darau. Manau, kad gyvenime reikia visada priimti staigmenas. Ši pedagogė – didžiulė staigmena. Meistriškumo pamoka – ne pasilinksminimas. Profesorė nurodo kryptį, o tam, kad judėtum ta kryptimi, atliktum, ką ji uždavė, turi kasdien daug ir intensyviai dirbti. Nors daug dalykų, ką ji pasakė, žinojau, bet... Ji atrakino rakteliu, tarsi įdavė dainavimo formulę.