Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Ar naujas teatras taps miesto vizitine kortele?
2011-10-22

Kitą savaitę, spalio 27-ąją, naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizija turėtų tapti realesnė. Į posėdį susirinksianti architektų, politikų ir kultūrininkų komisija vertins atviram architektūriniam-urbanistiniam konkursui naujo teatro statybos vietai parinkti pateiktus darbus ir skelbs savo sprendimą, kur uostamiestyje būtų geriausia kurtis muzikiniam teatrui.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija konkursą naujo teatro statybos vietai parinkti paskelbė dar liepą. Jo dalyviams buvo suformuluota užduotis įvertinti 4 galimas teatro statybos vietas, iš jų išrinkti tinkamiausią arba siūlyti savo variantą. Dalyvių analizei buvo pateikta teritorija prie Vasaros estrados, skveras Danės gatvėje (šalia buvusio „Teo LT“ pastato), krantinė prie Danės žiočių („Memelio miestas“) bei esama teatro vieta.

Konkursui darbus pateikė 6 dalyviai, penki iš jų geriausia vieta naujam Klaipėdos muzikiniam teatrui statyti nurodė teritoriją prie Danės žiočių, vienas – dabartinį teatro sklypą. Vasaros koncertų estrados aplinka ir Danės g. skveras architektų dėmesio nepatraukė.

Apie konkursą, jo tikslus ir pateiktus darbus kalbėjomės su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovu Vaidotu Dapkevičiumi ir jo pavaduotoju, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėju Mantu Daukšiu.

Vietos konkursas – pirmąkart

Konkursui pateikti 6 dalyvių darbai. Tai daug ar mažai?

V. Dapkevičius: Mano žiniomis, tai pirmas konkursas Lietuvoje, kai renkama geriausia vieta. Tai galbūt išgąsdino dalyvius, nes pas mus susiklosčiusi kitokia praktika: architektai nori dirbti su konkretesne medžiaga ir vengia platesnio požiūrio, urbanistinės analizės. Neabejoju, kai bus išrinkta vieta ir paskelbtas antrasis konkurso etapas dėl pastato architektūros, darbų bus daugiau. Vien todėl, kad bus aiškesnė situacija, bus galimybė parodyti savo kūrybą.

Šio konkurso tikslas – išrinkti geriausią vietą teatrui, tačiau ekspozicijos lankytojai vis dėlto yra linkę vertinti pateiktas pastatų vizijas ir tai lemia jų simpatijas. Į ką pateiktuose projektuose pirmiausia dėmesį atkreipia profesionalūs architektai?

M. Daukšys: Šiuo atveju reikia įvertinti, kaip objektas pakeis aplinką. Juk mes patys kuriam savo namų aplinką, sprendžiam, kur statyti koridorius, sienas, spintas, kokios jos bus – perregimos ar aklinos. Tokius pat koridorius, kambarius, sienas turi ir miestas. Tad turim pamatyti, kaip vieną ar kitą vietą gali pakeisti nauji sprendimai. Sunkoka rasti tą ribą, kai reikia nustoti vertinti dizainą, o įvertinti aplinkos perspektyvą.

Estrada kūrybai neįkvėpė

Kaip jūs įvertintumėt autorių pasiūlymus dėl teatro statybos Vasaros koncertų estrados teritorijoje?

V. Dapkevičius: Iš visų pasiūlytųjų ši vieta yra toliausiai nuo Klaipėdos centro. Ji labiausiai nutolusi nuo tankesnio urbanistinio užstatymo, arčiausiai gamtinio landšafto. Čia galimas laisvo tipo statinys, „neprisirišęs“ prie esamų užstatymo zonų ar ribų. Praktiškai visi autoriai pasiūlė arba rekonstruoti esamą Vasaros estradą, arba jos vietoje statyti naują pastatą. Tik viename darbe estradą pasiūlyta palikti tokią, kokia ji yra, ir atokiau statyti atskirą pastatą. Kadangi erdvės aplink daug, tai, manyčiau, logiška.

M. Daukšys: Man Vasaros koncertų estrados rekonstravimas atrodo keistokai. Taip būtų jungiamos dvi labai skirtingos funkcijos – masinių lauko ar liaudies renginių ir aukštosios kultūros, kurią reprezentuoja Muzikinis teatras. Idėja atskirti šias funkcijas man priimtinesnė.

Kokie motyvai galėjo lemti, kad nė vienas autorius estrados aplinkos nepasiūlė teatro statybai?

V. Dapkevičius: Greičiausiai tai įvaizdžio klausimas. Visos kitos teritorijos yra arčiau pagrindinių judėjimo ašių, labiau matomos, o šiuo atveju pastatas tiesiog taptų parko kompleksu. Kadangi Klaipėdoje daug kalbama apie įvaizdžio stoką, jog miestas neturi savo simbolio, pastato-saldainio, galbūt tai skatino autorius labiau analizuoti kitas vietas. Statinys čia paprasčiausiai nebūtų toks matomas.

M. Daukšys: Architektams ne taip patrauklu kurti ten, kur jo darbas bus mažiau matomas. Architektą irgi įkvepia tai, kad žmonės matys jo kūrinį.

Skveras - su pramoniniu fonu

Buvo laikas, kai visuomenei Danės skveras buvo pristatomas kaip vienintelė tinkama vieta būsimam teatrui. Kodėl ji nepatraukė konkurse dalyvaujančių profesionalų dėmesio?

M. Daukšys: Daugeliui autorių ši vieta galbūt nepasirodė pakankama išsiskleisti, juolab kad buvo pasiūlytos patrauklesnės alternatyvos. Pavyzdžiui, Danės žiotys. Ši vieta dalyviams daug „skanesnė“. Ir pasaulyje esama labai sėkmingų panašių projektų - Osle, Kopenhagoje. Prie didelio vandens didelis objektas visada atrodo geriau. Kūrėjo akimis, ši vieta toks pat užkampis, kaip ir Vasaros estrada. Fone – šiluminė elektrinė, buvęs „Teo LT“ pastatas, neaiški tilto perspektyva...

V. Dapkevičius: Įdomių darbų čia būtų galima buvę laukti, jeigu autoriai būtų sau leidę pažvelgti plačiau. Dabar pramoninė teritorija įvertinta lyg konstanta, tarsi viskas taip pat bus ir ateity, nors žinome, jog šiuo metu „Klaipėdos energijos“ teritorija planuojama, ir tikėtina, jog pramonės ateityje čia nebeliks. Drąsesni pasiūlymai galėjo atsirasti tik su visa krantinės plėtros vizija.

M. Daukšys: Didelis tūris suvokiamas iš tolimesnių perspektyvų. O dabar mes čia matome „Klaipėdos energijos“ kaminą, kitus pramoninius statinius. Tai – vizualinė tarša.

Realiai šioje vietoje teatras gal ir tilptų, bet jo išraiška būtų labai ribojama senamiesčio vizualinės apsaugos režimų. Greta – pylimai, įplauka į Jono kalnelio kanalą, senamiesčio siluetas, kitoj pusėj –
irgi savi režimai, susiklostęs užstatymas. Paveldosauginiai reikalavimai numato, kad architektūra smulkėtų ir negožtų pagrindinės Klaipėdos vertybės – senamiesčio, todėl visi autorių pasiūlymai susiveda į labai santūrius tūrius-dėžutes, nė vienas čia „neišsiskleidžia“, bijoma ieškoti drąsesnių sprendimų. Manau, logiška, kad ši vieta nebuvo pasiūlyta kaip pagrindinė. Vieno naujo objekto atsiradimas šioje vietoje neišspręstų jokių problemų, tik atsirastų papildomų klaustukų. Ar naujas pastatas – fabriko tęsinys? Ar ir toliau su tokiais dideliais, kampuotais tūriais keliausim palei krantinę?

Pretenzija į naują simbolį

Kodėl Danės žiotys sulaukė tiek dalyvių simpatijų? Net 5 autoriai pasiūlė būtent čia kurti naują teatrą.

M. Daukšys: Uosto artumas, „Memelio miesto“ idėja nušluoti visą pramoninį užstatymą architektams suteikė erdvę kūrybai, kurios nebuvo kitose pasiūlytose vietose.

V. Dapkevičius: Marių kontekstas sustiprina statinio reprezentacinę funkciją. Tai galėtų būti pirmasis ryškus objektas, kuris pasitiktų į Klaipėdą atplaukiantį turistą. Tai – pretenzija į miesto vizitinę kortelę. Pasiūlymus šiai vietai galima grupuoti: dviejų darbų autoriai siūlo vietą pastatui įplaukos zonoje, tiesiog ant vandens, kiti du – palieka įplaukos zoną laisvą, kuria jachtų uostelį, o pastatui išnaudoja esamą pirsą. Dar yra pasiūlymų statyti teatrą sausumoje, teritorijoje, kurią planuoja plėtoti privatus verslas.

M. Daukšys: Marinos užstatymo logika aiški – teatras tarsi atsiduria vandeny ir tai tampa jo išskirtinumu. Pastatas tarsi brangus akmuo „įsodinamas“ į jam sukurtą erdvę, atsiduria dėmesio centre. Įvaizdžio sėkmė garantuota.

Pastatų ant pirso idėjų autoriai taip pat savotiškai teisūs Muzikinį teatrą įkurdami ant Liepų gatvės tęsinio ašies, kaip jos akcentą. Siūlantieji teatrą statyti „Memelio miesto“ teritorijoje sukuria apie objektą didesnę viešą erdvę, palieka miestiečiams laisvesnę prieigą prie vandens.

Ar tos idėjos neatrodo utopiškos?

M. Daukšys: Čia – ambicijų dalykas. Techninių trikdžių nėra, o galimybės didelės. Klausimas tik, ar šiuo metu mes esame pasiruošę įgyvendinti tokias idėjas, jeigu stokojame valios sutvarkyti „Memelio miesto“ teritoriją.

V. Dapkevičius: Jeigu sėkmė nusišypsotų kuriam nors iš šių darbų, turėtume pasitvirtinti privalomą nuostatą, jog teatro projektas turėtų būti plėtojamas kompleksiškai su visa gretima teritorija. Neabejotina, jog naujas pastatas nulemtų visą aplinkos kontekstą. Beje, nereikėtų užmiršti ir klaipėdiečių svajonės apie pilies atstatymą. Reikėtų įvertinti, ar tarpusavyje derėtų naujas, modernus miesto akcentas bei kitapus Danės upės atstatyta senovinė pilis, kuri taip pat turėtų tapti miesto akcentu. Galbūt šis konkursas taps dar vienu žingsniu šio pasirinkimo link.

Ar ši vieta nėra užkampis įvertinant žmonių srautus?

M. Daukšys: Ne. Lyginant su situacija prie buvusio „Teo LT“ pastato, kur Muzikinis teatras atsidurtų šalia būsimo tilto, šiuo atveju, tvarkant teritoriją kompleksiškai, jis būtų per pagarbų atstumą nuo miesto šurmulio. Čia atsirastų tokie dalykai, kaip ėjimas į teatrą, pasiruošimas, savotiška tylos zona su atsiveriančia erdve geroms emocijoms.

Veržiasi į Atgimimo aikštę


Dabartinė teatro vieta yra pačiame miesto centre, prie jos pripratę tiek artistai, tiek žiūrovai. Kodėl to neįvertino projektus teikę architektai?

M. Daukšys: Viena iš priežasčių teikti šią teritoriją naujo Muzikinio teatro statybai – ekonominė logika: kam kelti teatrą iš esamos vietos, juk nesame tokie turtingi. Juolab kad šis projektas galėtų nulemti ir Atgimimo aikštės sutvarkymą. Miestui tai svarbi erdvė ir nežinia, kada sulauksime kitos galimybės ją sutvarkyti. Esamas plotas teatrui tarsi ir per mažas, bet darbai veržiasi į Atgimimo aikštę. Pavyzdys – siūlymas atkurti istorinės gatvės liniją ir tuo laimėtą plotą išnaudoti pastato rekonstrukcijai.

V. Dapkevičius: Istorinė medžiaga rodo, kad šioje vietoje buvo tankus užstatymas, o dabar šios erdvės per didelės ir nesuvaldytos. Istorinės urbanistinės struktūros atkūrimas, pastato atsiradimas, Atgimimo aikštės susiaurinimas, mano nuomone, dešiniajam Danės krantui galėtų sugrąžinti senosios Klaipėdos mastelį.

M. Daukšys: Mano nuomonė šiuo klausimu kitokia. Neturėdami aiškios bendruomenės nuomonės dėl Atgimimo aikštės ir išeidami su nauja jos vizija, rizikuojame atsidurti konflikto zonoje. Jau dabar čia turime K ir D, „Klaipėdos“ viešbutį, kurie sunkiai „šnekasi“ su aplinka. Čia pat turime senąjį rotušės pastatą ir naujus siūlymus dėl Muzikinio teatro rekonstrukcijos, išsiveržiančius į Atgimimo aikštę, kurie nėra labai harmoningi. Taip galime sukurti dar vieną „triukšmelį“.

Gal todėl tik vienas darbas šią vietą siūlo kaip pagrindinę naujam teatrui statyti?

V. Dapkevičius: Tai bene sudėtingiausia vieta. Kiti pasiūlymai yra skirti praktiškai tuščioms erdvėms, jie įgyvendinami ne rekonstrukcijos principu. Čia – situacija keblesnė. Galbūt kai kurie autoriai pabūgo didesnio krūvio. Jeigu teatro rekonstrukcija būtų sprendžiama kartu su visos aikštės sutvarkymu, ji turėtų dar vieną racionalumo grūdą. Po Atgimimo aikšte galėtų atsirasti požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, sprendžianti transporto srautų miesto centre problemą.

O gal ši vieta neperspektyvi? Negalima įdomesnė architektūra?

M. Daukšys: Kodėl? Čia profesinės etikos dalykai – gerbti tą architektūrą, kuri jau čia egzistuoja. Ji irgi turi savo laikmečio bruožų. Pasiūlymuose išlaikoma funkcionalizmo kompozicija, ieškoma dialogo su pirmine logika. Beje, ne visi autoriai siūlo plėstis į Atgimimo aikštę, kiti mato galimybę kieme statyti pakankamai aukštą tūrį. Siūlomos dėžutės, bet jos turi kitokį foną nei Danės skvere. Ir čia dėžučių kompozicija turbūt paliktų mažiausią pėdsaką Klaipėdos veide, ji pritaptų prie stalinistinės stačiakampės Danės gatvės architektūros. Bet ar to reikia? Jeigu yra galimybė siekti pokyčių, architektai tai ir daro.

Laukiama ir visuomenės nuomonės

Konkursui pateiktų darbų ekspoziciją galima apžiūrėti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salėje (Danės g. 19, II a.) antradieniais-penktadieniais nuo 12 iki 17.30 val. arba teatro renginių metu.

Visuomenės atstovai savo nuomonę apie konkurso dalyvių darbus gali išreikšti raštu ekspozicijos vietoje esančioje pasiūlymų ir nuomonių knygoje arba el. paštu: archsajunga@architektams.lt . Gauti siūlymai ir nuomonės bus apibendrinti ir pristatyti viešai iki vertinimo komisijos posėdžio.
Viešas vertinimo komisijos posėdis, kuriame gali dalyvauti visi šiuo klausimu besidomintys visuomenės atstovai, numatomas spalio 27 d. 13 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Danės g. 19, II a.).

Konkurso recenzentai – prof. Algis Vyšniūnas, architektė-ekspertė Vigilija Paulionienė. Vertinimo komisijos pirmininkas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pagal konkurso sąlygas pateiktų projektų autoriai išliks nežinomi iki pat paskutinės akimirkos – informacija apie juos bus paskelbta tik išrinkus konkurso laimėtoją.

Labdaros akcija

Rytoj 17 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiama labdaros akcija-koncertas „Statykime naują teatrą!“.

Koncerte dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras, Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Sandra Janušaitė, Kristina Siurbytė, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Gylys, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choras, Klaipėdos Žvejų rūmų mišrus choras "Cantare". Pirmoje labdaros akcijos-koncerto dalyje bus atliekama Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“, antroje skambės gražiausios arijos, duetai iš operų ir operečių, populiarios klasikinės muzikos melodijos.

Kvietimas 1 asmeniui – 100 Lt, 2 asmenims – 160 Lt. Akcijos metu tikimasi surinkti reikiamas lėšas teatro vietos išrinkimo konkursui, kurio organizavimo išlaidos siekia apie 30 tūkst. litų.