Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Klaipėdos uostui gresia "išbuožinimas"
2011-11-04

ŽALA? Prieš kelerius metus, kai buvusi "Laivitės" teritorija buvo atveriama miestui, Uosto direkcija siuntė raštus į Susisiekimo ministeriją bandydama paaiškinti, kad tai daryti neapsimoka, nes esą tiek uostas, tiek valstybė patirs didelę žalą.

Sprendžiant iš pastarųjų įvykių susidaro įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai baigiasi katino dienos. Vienas dalykas, Vyriausybė užsimojo į biudžetą paimti pusę jos pelno, o kitas – miesto savivaldybė su architektais priešakyje pradėjo kėsintis jau ir į uosto akvatoriją, ne tik į žemę.


Vyriausybė, planuodama 2012-ųjų biudžetą, ieško pinigų finansinėms skylėms užkaišioti. Jau parengtas įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį iš valstybės valdomų įmonių į biudžetą būtų paimama 50 proc. pelno. Viena iš valstybės įmonių yra ir Uosto direkcija, kuri iki šiol savo pelną skirdavo į Vyriausybės programą įtrauktiems projektams finansuoti.

Vertinant tiek uosto surinktas rinkliavas, tiek žemės nuomos mokesčius, šiemet per tris ketvirčius ji gavo beveik 70 mln. Lt pelno. Tad šiemet planuojamas rekordinis Uosto direkcijos pelnas – per 100 mln. Lt. Vadinasi, ji biudžetui turėtų atseikėti apie 52 mln. Lt.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, toks Vyriausybės sprendimas, prieštarauja uosto interesams.

Prašys mažinti apetitą

E. Gentvilas sako, jog Uosto direkcija bandys įrodyti, kad būtų paimama ne 50 proc. pelno, o mažiau. Pasak jo, jeigu paimama apie 20 proc., t. y. 20 mln. Lt pelno, direkcija, ko gero, dar „ištemptų“ kitų metų investicijų programą. Jeigu kitoms valstybės reikmėms tenkinti bus paimama 50 proc., ji bus priversta belstis į komercinių bankų duris.

„Nesakau, kad įvyktų tragedija. Mūsų įmonė stipri. Iš stambiausių įmonių pagal pelno normą valdomam turtui, direkcija yra pelningiausiai dirbanti. Mes pajėgūs skolintis ir iš bankų. Tačiau ar protinga taip spręsti priešrinkiminius klausimus, nežinau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, šiuo metu direkcijos administruojamų rangos sutarčių vertė – 490 mln. Lt. Atlikta 109 mln. Lt vertės darbų, iki 2013 m. likusių atlikti darbų vertė – 380 mln. Lt. Iš jų 258 mln. Lt vertės darbai – direkcijos lėšomis ir 122 mln. Lt – Europos Sąjungos lėšos. Norėdamas baigti įgyvendinti projektus per dvejus metus uostas turi skirti beveik 260 mln. savo lėšų.

Uosto direkcija gauna pajamas, t. y. rinkliavų ir žemės nuomos mokesčius, kurios neapmokestinamos pelno mokesčiu. Jas įstatymiškai yra įpareigota investuoti į infrastruktūrą. Šiam tikslui uostas lėšų iš valstybės biudžeto negauna.

Be savų lėšų nebus ir europinių

„Jeigu mes neturėtume iš ko finansuoti vykdomų projektų, negalėtume panaudoti ir europinių lėšų", - sakė M. Armonaitis.

„Akivaizdu, kad savo turimus išteklius turėtume nukreipti tų projektų kofinansavimui, kuriems skiriami europiniai pinigai. Tada pakibtų ore dalis objektų, kurie finansuojami tik mūsų lėšomis“, – pridūrė E. Gentvilas.

Pasak jo, jeigu Uosto direkcija neinvestuos į infrastuktūrą, uosto kompanijos gali neatlaikyti konkurencinės kovos ir bankrutuoti, tada valstybė nebegaus iš jų pelno mokesčių, kurie kur kas didesnis nei planuojamos paimti iš Uosto direkcijos lėšos. Klaipėdos uoste dirbančios įvairios kompanijos per metus sumoka 110 mln. Lt peno mokesčio.

Uosto direkcija, kaip viešasis kapitalas, bendradarbiaudama su privačiu kapitalu sukuria simbiozę. Atims iš mūsų, jie nebeturės galimybės konkuruoti bent jau Baltijos šalių rinkoje. Pavojingas precedentas tai, kad ištraukus vieną pagalį, grius ir kitas. Įmonės savininko negaliu kritikuoti, jis turi teisę iš mūsų paimti kaip dividendus 50 ar 20 mln. Lt. Akcinės bendrovės moka akcininkui dividendus, valstybės įmonės – ne. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad Uosto direkcija turi pusę milijardo litų apimties galiojančių sutartinių įsipareigojimų. Jeigu mes jų negalėsime įvykdyti, mums gresia sankcijos, tada reiks kreiptis į biudžetą, kad duotų pinigų sankcijoms apmokėti“, – sakė E. Gentvilas.

Fantazijos be realybės?

Uosto vadovams kyla klausimų ir kitame fronte – miesto.

Pasak E. Gentvilo, Uosto direkcija negalėtų prieštarauti, jeigu planuojamam naujajam Klaipėdos muzikiniam teatrui vieta būtų buvusi parinkta buvusioje „Laivitės“, o dabar UAB „Memelio miestas“ nuomojamoje teritorijoje, nes pastaroji bendrovė ją nuomojasi ne iš direkcijos, o iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Tačiau tam tikslui atiduoti akvatoriją, t. y. „Memelio miesto“ įlanką su krantinėmis, skirtomis laivybai ir krovai, ji negali nepažeisdama įstatymų. Todėl jau užvakar direkcija parašė griežtą laišką Lietuvos architektų sąjungai, Kultūros, Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui bei Klaipėdos miesto savivaldybei.

E. Gentvilo teigimu, architektai, matyt, samprotauja, jog įstatymai gali būti keičiami. Uosto vadovas klausia, kas ruošė konkurso sąlygas muzikinio teatro vietos parinkimui?

„Kas leido parinkti vietą, į kurią veda fantazija? Architektų fantazijų mes jau prisižiūrėjome. Dabar kai kurių jų neįmanoma įgyvendinti. Klaipėdoje yra architektų, kurie netramdomi reiškia meninius polėkius, nieko bendro neturinčius su realybe. Direkcijos pozicija – neleisti pažeisti įstatymų ir architektų fantazijoms vešėti ten, kur jos negali vešėti“, – aiškino uosto vadovas.

Uosto ar miesto?

E. Gentvilas tikina matąs Klaipėdos architektų spaudimą uostui. Šiemet gegužę-birželį bandyta sužlugdyti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) plėtros planus prieš parengiant ir tvirtinant KLASCO detaliojo plano koncepciją. Vėliau neva prasidėjęs invazinis procesas – KLASCO detaliojo plano stabdymas, muzikinio teatro įkomponavimas tarp uosto krantinių.

„Negali būti trukdoma vykdyti uostui tiesiogines funkcijas. Tačiau kai kurie architektai šiandien Klaipėdoje daro viską, kad sutrukdytų uosto plėtrai ir ieško būdų, kaip įsisavinti uosto teritorijas jas perduodant miestui“, – sakė E. Gentvilas.

Žinia, anksčiau uostas ir miestas sutarė, kad reikia AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomojamoje teritorijoje padaryti klaipėdiečiams priėjimą prie marių. E. Gentvilas sako, jog buvusios „Laivitės“ teritorijos perdavimui miestui jis nebūtų pritaręs. Uosto direkcija investavo 18 mln. litų į „Laivitės“ naudojamas krantines, o pastaroji savo pastatus, t. y. turtą pardavė „Memelio miestui“. Taip ir dešinysis Danės upės krantas buvo perduotas miestui.


„Aš irgi miestelėnas, bet... Tam, kad būtų nutiesta Minijos gatvė, Uosto direkcija šiemet skyrė 8 milijonus, kitais metais duos dar septynis. Ar siaurinant uosto veiklą neatsitiks taip, kad miestas turės kompensuoti uostui už prarastas pajamas?“ – suabejojo E. Gentvilas.

Paklaustas, kodėl Uosto direkcija tylėjo, kai „Memelio miestas“ ėmė šią teritoriją gyvenamiesiems namams ir t. t. statyti, E. Gentvilas atsakė, jog dabartinis Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas dar prieš kelerius metus siuntė raštus į Susisiekimo ministeriją bandydamas paaiškinti, kad tai daryti neapsimoka, nes tiek uostas, tiek valstybė patirs didelę žalą. Tačiau, uosto vadovo teigimu, ministerijos tai nesujaudino.