Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Teatras ant vandens: drąsi idėja ar gryna nesąmonė?
2011-11-07

Klaipėdos architektų užmojai muzikinį teatrą įkurdinti uoste (vizualizacija) sulaukė prieštaringų vertinimų.
Klaipėdoje įsiplieskę ginčai dėl vietos naujam muzikiniam teatrui įaudrino architektus, teatralus ir jūrų uosto valdytojus.

„Nesuprantu, kam kuriamos koncepcijos ir projektai, kurie niekada nebus įgyvendinti“, – architektų užmojais įkurdinti muzikinį teatrą uosto akvatorijoje stebėjosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vadovaujamos konkurso vertinimo komisijos narių nuomonė kitokia – toks išskirtinis teatras galėtų tapti netgi visos šalies įvaizdžio ženklu.

Bet KVJU specialistai tvirtina, kad uosto akvatorija ir krantinės yra strateginiai su nacionaliniu saugumu susiję objektai, kuriuos pagal įstatymus galima naudoti tik laivybos bei krovos tikslais.

„Netramdomų polėkių jau prisižiūrėjome. Kam šovė į galvą mintis parengti konkurso sąlygas, kurios prieštarauja įstatymams?“ – architektų ir teatralų vizijomis nenustoja stebėtis E. Gentvilas.

Klaipėdos architektų organizacijos vadovas Vaidotas Dapkevičius atsikirto, kad siūloma vieta nėra planavimo dokumentas: „Niekam nenorėjome užbėgti už akių. Teisinius dalykus galima koreguoti, jeigu tik tam yra valia. Strateginiai objektai – ne tik uostas, bet ir teatras“.

Jam pritarė konkursą laimėjusios architektų grupės vadovas klaipėdietis Edmundas Andrijauskas.

Architektų manymu, dėl teatro vietos būtina surengti platesnę diskusiją ir atsižvelgti ne tik į uosto specialistų, bet ir visuomenės nuomonę.

„Tada paaiškės, kam svarbesnės beveik nenaudojamos krantinės – jachtų savininkams ar teatro lankytojams“, – sakė V. Dapkevičius.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys taip pat nenuleidžia rankų: „Jei uosto strategai mano, kad projektas yra nerealus, tai – jų pozicija. Galime toliau diskutuoti, išklausyti kitokius siūlymus.

Penki iš šešių konkurso dalyvių naują teatrą mato uoste prie vandens.“


Bet E. Gentvilas pareiškė neleisiąs architektų vizijoms suvešėti strateginėse uosto teritorijose: „Pasiūlėme jiems skelbti naują vietos teatrui parinkimo konkursą pakoregavus sąlygas.“

Klaipėdos jūrų uosto valdos siaurėja

* Nugyventas Klaipėdos muzikinio teatro pastatas – galvos skausmas uostamiesčiui. Pripažinus, kad avarinės būklės patalpose nesaugu žiūrovams ir atlikėjams, net kurį laiką buvo uždrausta jomis naudotis.

* Naujajam teatrui parinkta vieta šliejasi prie teritorijos, kuri anksčiau buvo nuomojama laivų remonto įmonei „Laivitė“. Dabar ją administruoja ne uosto direkcija, o miesto savivaldybė.

* Prieš keletą metų „Laivitės“ turtą įsigiję verslininkai apleistoje teritorijoje ketina pastatyti „Memelio miestą“ – naujų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų kvartalą.

* „Šio kvartalo pašonėje iškilęs naujas muzikinis teatras mums netrukdytų. Patys galvojome apie tokio objekto statybą“, – sakė bendrovės „Memelio miestas“ vadovas Darius Anužis.

* KVJU direkcija priešinosi ir „Memelio miesto“ kūrėjų planams, tačiau Susisiekimo ministerija jokios žalos valstybei neįžvelgė.

* Prie vandens pastatyti puošnūs operos ir baleto teatrai puošia Sidnėjaus, Oslo, Kopenhagos, Geteborgo uostamiesčių panoramas.