Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Dešimtmečiai – dirigento keliu
2011-11-24

Simfoninis koncertas, skirtas žinomo talentingo orkestro ir operos dirigento Algio Jono Lukoševičiaus 70-mečiui, priminė, kad maestro batutai yra paklusę daug orkestrų – simfoninių, kamerinių, pučiamųjų; diriguota įvairiausios stilistikos, skirtingų epochų operos veikalams. Toji muzikos meilė atėjo iš vaikystės ir paauglystės metų, praleistų Vilniuje, iš inteligentiškos šeimos, o patyrimas – iš ilgų ir sudėtingų studijų.

Su muzika – nuo mažens

Tėvelis buvo žymus žemės mokslų specialistas, baigęs Karaliaučiaus universitetą, Berlyne apgynęs daktaro disertaciją, dirbęs Lietuvos mokslų akademijoje, mokslinio tyrimo institutuose Baisogaloje ir Trakų Vokėje, dėstęs Vilniaus universitete bei kitose aukštosiose mokyklose. Jis padarė didelę įtaką savo sūnaus humanitariniam auklėjimui. Dar didesnį poveikį būsimojo dirigento formavimuisi turėjo mama Janina Lukoševičienė, menininkė aktorė. Jos vaidyba ir dainavimu žavėjosi net didysis F. Šaliapinas, lankęsis Lietuvoje. Atsidavusi šeimai ji Vilniuje dirbo didelį visuomeninį darbą: organizuodavo mokyklų mokinių labdaringus koncertus, nepamiršdama ir savo profesijos – daug vaidino Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmų lenkų liaudies teatre, dažnai koncertuodavo Lenkijoje.

Toji tėvų veikla ir meninė namų aplinka, šeimos draugystė su žymiais menininkais (Mikėnais, Gudaičiais, Dvarionais, Balsiais, Grincevičiūte ir kt.) formavo dar vaiko A. J. Lukoševičiaus polinkius, principus bei pažiūras. Muzika šeimoje buvo itin gerbiamas menas, vaikas nuo mažens buvo skatinamas muzikuoti.

Baigęs pirmąją pradinės mokyklos klasę, 1948 m. A. J. Lukoševičius, perėjęs didelę atranką, tapo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos chorinio dirigavimo specialybės mokiniu. Žymus Lietuvos chorvedys Pranas Šližys tuomet iš įvairių Vilniaus mokyklų atrinkinėjo gabiausius muzikai vaikus į kuriamą dešimtmetę muzikos mokyklą.

Įdomu, kad po šešerių metų, 1954-aisiais, jaunasis muzikantas padarė akibrokštą ir perėjo į baleto klasę, vadovaujamą garsių baleto artistų bei baletmeisterių V. Grivicko ir G. Sabaliauskaitės. Tėvai nepritarė tokiam sūnaus pasirinkimui; jie skatino grįžti prie muzikos. Todėl 1955 m. A. J. Lukoševičius perėjo į tos pačios mokyklos žymaus pedagogo prof. V. Radovičiaus smuiko klasę. Garsūs buvo ir kiti A. J. Lukoševičiui dėstę pedagogai – V. Landsbergis, V. Venckus ir kt. Jaunuolis grojo ir S. Sondeckio vadovaujamame mokinių kameriniame orkestre; buvo net orkestro koncertmeisteris.

Studijavo Vilniuje ir Peterburge

Vieną pirmųjų koncertinių krikštų 13-metis muzikantas (1954 m.) patyrė atlaidų metu Baisogalos bažnyčioje – klebonas pakvietė jį šventės metu pagroti smuiku. A. J. Lukoševičius sakė: „Parepetavome su vargonininku ir sekmadienį užkopiau „ant viškų“. Milžiniška bažnyčia sausakimša tikinčiųjų, aidi akustika; ore tvyranti rimties ir didybės dvasia – visa tai sukrėtė mane. O kai begrojant Bacho – Guno „Ave Marija“ tūkstantagalvė minia atsisuko į „viškas“, aš pašiurpau pirmą kartą pajutęs ir suvokęs tokią muzikos galią“.

Dar didesnį įspūdį ir poveikį jaunuoliui padarė dirigavimas tarpzoninėje Šeduvos dainų šventėje ir jos konkurse. Jis grojo smuiku, fortepijonu ir dirigavo jungtiniam chorui. Tuomet jaunasis muzikantas su sese ir broliu tapo laureatais. „Visi šie potyriai ir išgyvenimai greičiausiai ir nulėmė tai, kad futbolas, atletika, krepšinis, žvejyba ir visa kita po truputį užleido pirmenybę (nors ir iki šiol ne iki galo) muzikai“, – pasakojo A. J. Lukoševičius.

Baigęs mokyklą, 1957 m. A.J.Lukoševičius įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) smuiko klasę. Čia jaunąjį muziką formavo taip pat talentingi pedagogai. Ypač išsiskyrė prof. J. Juzeliūno asmenybė. Jis dėstė muzikos kūrinių analizę. Grodamas prof. J. Fledžinsko vadovaujamame kameriniame ansamblyje, jaunuolis vėl buvo kolektyvo koncertmeisteris.

Studijos vyko sėkmingai, tačiau baigus smuiko klasę kilo ambicingas noras tapti dirigentu. Jis buvo realizuotas 1971 m. įstojus į Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) konservatorijos Operinio-simfoninio dirigavimo katedrą. Baigęs pagrindines studijas, toliau tobulinosi tos pačios specialybės aspirantūroje.

Mokslai vienoje garsiausių ir geriausių konservatorijų A. J. Lukoševičiui tapo tikrais muzikos meno universitetais. Dirigavimo žinių jis sėmėsi iš iškilių tuomečią pedagogų, profesorių: A. Rabinovičiaus, E. Mravinskio, A. Dmitrijevo, J. Serebriakovo, A. Jansono. O bendrauti teko su daugeliu garsių muzikų, kurie darė didelį poveikį jaunojo dirigento asmenybės formavimuisi. Tai I. Glikmanas, R. Tichomirovas, M. Heifec, E. Grikūrovas ir kiti.

Baigęs šias sudėtingas studijas, A. J. Lukoševičius dar porą metų (1976–1978) buvo tos pačios Operinio-simfoninio dirigavimo katedros asistentas – stažuotojas.

Darbų pynė

Maestro A. J. Lukoševičiui teko darbuotis įvairiausiuose muzikiniuose baruose. Jo biografija nepaprastai marga, neįtikėtinai įdomi. Kaip pasakojo jis pats, yra tekę dirbti ir įvairiausius nemuzikinius darbus – kroviku, miško kirtėju, kino kaskadininku, teatro režisieriumi.

Jaunystėje jis grojo legendinėje Vilniaus kavinėje „Neringa“ bei kituose sostinės restoranuose; buvo baleto koncertmeisteris Minsko (Baltarusija) valstybiniame operos ir baleto teatre bei šio miesto Choreografijos mokykloje. Vėliau dirbo koncertmeisteriu tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, dėstė Krivoj Rogo (Ukraina) aukštesniojoje muzikos mokykloje bei buvo to miesto Muzikinio teatro muzikinės dalies vedėjas ir vyriausiasis dirigentas. Visa tai – lygiagrečiai su studijomis.

Krivoj Rogo teatre A. J. Lukoševičius dirigavo muzikiniams spektakliams; bendravo su įžymiais artistais M. Vodianojumi, V. Kandelaki, J. Savinkova, T. Šmyga ir kitais. Muzikas reiškėsi ir kaip kūrėjas, kompozitorius, sukūrė ir atliko muziką spektakliams „Švytintis akmuo“ ir „Karti dalia“. Pastaroji buvo itin gerai įvertinta Ukrainos muzikos kritikos bei muzikologų.

Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jaunasis muzikas tapo šios institucijos dėstytoju ir koncertmeisteriu, keletą metų buvo Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ dirigentu. Su šiuo orkestru A. J. Lukoševičius surengė daugybę koncertų, parengė įdomių programų. Dirbant „Trimito“ dirigentu, jam teko bendradarbiauti su įžymiais operos ir estrados solistais bei kompozitoriais – E. Kaniava, B. Gorbulskiu, A. Raudonikiu, J. Navakausku, V. ir J. Juozapaičiais bei kitais.

A. J. Lukoševičiui teko dėstyti ir prestižinėje Leningrado (Sankt Peterburgo) konservatorijoje. Septynerių metų studijas ir darbo metus maestro prisimena ypač šiltai. Tai stebėtos garsių dirigentų orkestro repeticijos, koncertai, o ypač bendravimas, pokalbiai su E. Mravinskiu, K. Osterreicheriu... A. J. Lukoševičiui ten dar studijų metais teko diriguoti sudėtingus muzikos veikalus – D.Š ostakovičiaus Aštuntąją simfoniją, A. Bruknerio Ketvirtąją, P. Čaikovskio Šeštąją, taip pat J. Brahmso, L. van Beethoveno simfonijas, S. Rachmaninovo, M. Ravelio Koncertus fortepijonui su orkestru, Ch. Gounod operą „Faustas“, M. de Falla baletą „Trikampė kepurė“.

Apsistojo Klaipėdoje

Po blaškymosi metų maestro apsistojo Klaipėdoje. Nuo 1977 m. jis tapo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas) dėstytoju, Orkestrinio dirigavimo (dabar Pučiamųjų ir styginių) katedros vedėju, po keliolikos metų – docentu. Lygiagrečiai A. J. Lukoševičius 1989–1991 m. buvo Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, o 1991–1992 m. – šio teatro meno vadovas.

Palyginti neseni prisiminimai ir įspūdžiai gyvi maestro atmintyje. Jis mena savo diriguojamus koncertus su Klaipėdos liaudies operos teatro simfoniniu orkestru, vadovaujamu K. Kšano, vėliau jau Klaipėdos muzikiniame teatre statytus ir diriguotus operos spektaklius – K. Menotti „Mediumas“, G. Donizetti „Varpelis“, G. Rossini „Italė Alžyre“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, J. Novako „Opera Mafijozo“, baletus – J. Pavlovskio „Snieguolė ir septyni nykštukai“, A. Mnacakanovo „Čaplino ir Dolskio korta“, taip pat W. A. Mozarto „Requiem“, M. Ravelio „Bolero“...

Iki šiol dirigentas dirba Klaipėdos universiteto Menų fakultete, vadovauja studentų kameriniam orkestrui, veda smuiko užsiėmimus. Jo batutai pakluso Lietuvos dainų švenčių, Baltijos šalių studentų festivalių „Gaudeamus“ orkestrai. Maestro kviečiamas būti respublikinių muzikinių konkursų žiuri nariu bei pirmininku. Su savo vadovaujamu Klaipėdos universiteto kameriniu orkestru pasirodė prestižinėse Lietuvos koncertų salėse, dalyvavo sudėtingame konkurse Italijoje, kur pelnė pirmąją premiją. Maestro nemažai yra dirigavęs Menų fakulteto pučiamųjų orkestrui, padaręs įrašų Lietuvos radijuje.

Didžiulis įvykis A. J. Lukoševičiaus gyvenime buvo piligriminė kelionė su žmona Daiva pėsčiomis į Romą pas popiežių Joną Paulių II. Ši kelionė, maestro žodžiais, galutinai suformavo jo pasaulėžiūrą bei gyvenimo suvokimą. „Daugybė sutiktų skirtingų tautybių krikščionių – lenkų, čekų, slovakų, austrų, italų – leido pajusti ir suprasti paprastą tiesą, kad pasaulyje dauguma žmonių – geri, jautrūs, dori, pasiryžę pagelbėti, draugiškai padėti“.

Jubiliejinis koncertas

Jubiliejaus proga maestro A. J. Lukoševičius su savo buvusiais studentais dirigentais lapkričio 5-ąją Klaipėdos muzikiniame teatre surengė puikų simfoninės muzikos koncertą.

Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Skambėjo gerai melomanų auditorijai žinomi kūriniai, labai tikę tokiai iškilmingai progai. Koncerto pradžioje buvo atlikta įspūdingoji C. M. von Weberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra, kurią temperamentingai ir įtikinamai diriguodamas interpretavo jubiliatas. Talentingam maestro vadovavimui, jo mostams orkestras pakluso ir atliekant uždegančią P. Sarasatės „Navarą“ dviem smuikams ir orkestrui. Virtuoziškas smuikų solo partijas atliko maestro dukra Gabija Lukoševičiūtė ir anūkė Salva Marija.

Koncertą papuošė jauni dirigentai – A. J. Lukoševičiaus buvę studentai Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Santūriai ir kartu stilingai G. Bizet tris dalis („Pastoralė“, „Adaggieto“, „Farandola“) iš muzikos A. Dode dramai „Arlietė“ dirigavo latvių dirigentas, buvęs maestro magistrantas Gatis Darzinis.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas, buvęs maestro magistrantas Dmitrijus Zlotnikas uždegančiai ir pakiliai dirigavo F. fon Zupe operetės „Rytas, diena, vakaras Vienoje“ uvertiūrą. Gražiai, maloniai ir jautriai dainingą violončelės solo partiją šiame kūrinyje atliko orkestro artistė Margarita Filipova.

Koncerto pabaigoje, diriguojant maestro A. J. Lukoševičiui, šventiškai ir iškilmingai nuskambėjo J. Strausso valsas „Žydrasis Dunojus“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras grojo sklandžiai, susiklausęs. Kai kurie netikslumai medinių pučiamųjų instrumentų partijose nesugadino gero bendro įspūdžio. Koncertą santūriai ir lakoniškai vedė Aurelija Dovydaitienė.

Dėkingi klausytojai, apipylę maestro gėlėmis ir dovanomis, po kiekvieno kūrinio skandavo „bravo“, „bis“, o pabaigoje atsistoję su orkestru pagiedojo „Ilgiausių metų“.