Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Douglas Lee

Anglų choreografas Douglasas Lee (g. 1977 m. Londone) apibūdinamas kaip itin preciziškas minimalistinio braižo šiuolaikinio baleto kūrėjas, įkvėpimo savo spektakliams ieškantis tamsiuose tiek kolektyvinės, tiek individualios pasąmonės, atminties užkaboriuose, sapnuose, mitologijoje, pasakose. Jo nepaprastai išieškotos estetikos ir abstrakčios poetikos spektakliuose, kuriems jis pats neretai kuria kostiumus ir scenografiją, scena dažnai virsta vieta, kur nusitrina ribos tarp tikrovės ir vaizduotės, o šokėjų kūnai juda tiksliai, greitai ir atletiškai ties fizinių galimybių riba arba sustingsta įspūdinguose „gyvuosiuose paveiksluose“.

 

D. Lee pradėjo mokytis klasikinio baleto Londono scenos menų mokykloje „Arts Educational School London“, vėliau gavo stipendiją studijoms Karališkojo baleto mokykloje, kurią baigė 1996 m. ir pelnė Alicia’os Markovos premiją. Po studijų Londone tapo Štutgarto baleto trupės nariu, nuo 2002 m. – vedančiuoju solistu. Štutgarto teatre šoko pagrindinio solisto vaidmenis daugelio žymių choreografų pastatymuose, tarp jų – Johno Cranko, Jiřio Kyliano, Johno Neumeierio, Hanso Van Maneno, Gleno Tetley’aus, George’o Balanchine’o, Williamo Forstyhe’o šokio spektakliuose.

 

Jo choreografinis debiutas įvyko 1999 m. vasarį Štutgarte, čia nuo 1961 m. veikiančios Noverre’o draugijos organizuojamoje „Jaunųjų choreografų“ programoje, suteikiančioje galimybę atranką praėjusiems pradedantiesiems choreografams nemokamai repetuoti su Štutgarto baleto trupės šokėjais ir pristatyti savo darbus su neatlygintinai profesionalių dizainerių sukurtais kostiumais ir apšvietimu. Po šio debiuto choreografas gavo užsakymą sukurti spektaklį Štutgarto baleto trupei. Vėliau dusyk lankėsi Niujorko choreografijos institute, kur turėjo galimybę dirbti su Niujorko miesto baleto trupės šokėjais.

 

Savo kūrybinės veiklos pradžioje choreografas beveik kasmet Štutgarto baleto trupei sukurdavo po naują šokio spektaklį – nuo pirmųjų „Aubade“ (2003) ir „Lachrymal“ (2004), vėliau pastatytų „Viewing Room“ (2006), „Dummy Run“ (2007), „Leviathan“ (2008) iki dešimtojo „Miniatures“ (2011) pagal olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto muziką. Sėkmingi pastatymai Štutgarte atvėrė kelius tarptautinei laisvo menininko karjerai.

 

Vienas iš Štutgarte sukurtų šokio spektaklių „Fanfare LX“ (2009) 2010 m. buvo perstatytas Berlyno valstybinio baleto trupės ir įsitvirtino jos repertuare. Tarp kitoms baleto trupėms pastatytų spektaklių minėtini Norvegijos nacionaliniam baletui sukurti „Fractured Wake“ (2005) ir „5 for Silver“ (2011), Flandrijos Karališkajam baletui sukurtas „Rubicon Play“ (2006) ir Niujorko miesto baletui pagal Steve’o Reicho muziką sukurtas „Lifecasting“ (2009), kurį žurnalas „Time Out“ pripažino vienu ryškiausių metų šokio spektaklių, o Štutgarto baletas vėliau jį įtraukė į savo repertuarą. Su šia baleto trupe choreografui vėl teko bendradarbiauti statant šokio spektaklius „Aria“ (2012), „Arcadia“ (2016) ir „Naiad“ (2020). Jis taip pat statė spektaklius Tulsos, Atlantos, Niujorko (JAV), Augsburgo, Mainco, Niurnbergo, Dortmundo (Vokietija), Miulūzo „Ballet du Rhin“ (Prancūzija), Sankt Peterburgo valstybinio akademinio L. Jakobsono baleto teatro ir Permės operos ir baleto teatro (Rusija), Kroatijos nacionalinio teatro Rijekoje, Graikijos ir Čekijos nacionalinių teatrų baleto trupėms.

 

Permės operos ir baleto teatre (Rusija) 2015 m. sukurtas šokio spektaklis „Snow Was Falling“ pagal Bernardo Herrmanno muziką pelnė choreografui „Auksinės kaukės“ apdovanojimą už geriausią choreografiją (2016). Palankaus kritikų bei publikos įvertinimo sulaukė ir Nyderlandų šokio teatrui II sukurtas „Legion“ (2012), trys nauji spektakliai Ciuricho baletui (Šveicarija), tarp jų – choreografija pagal trupės užsakymu parašytą amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono muziką spektakliui „Lady with a fan“ (2017) ir Monrealio trupei „Les Grands Ballet Canadiens“ (Kanada) sukurtas „Earthlings“ (2019). Tarp naujausių choreografo kūrinių – Niurnbergo baleto trupei pastatytas Igorio Stravinskio baletas „Petruška“ (2019), Čekijos nacionalinio teatro baleto trupei sukurtas „Puppet“ (2021) pagal mušamųjų ansamblio „Third Coast Percussion“ (Čikaga, JAV) atliekamą Berlyne gyvenančio australų kompozitoriaus Nicolaso Sávva ir ansamblio lyderio Davido Skidmore’o muziką, Dortmundo teatro baleto trupei sukurtas „Maquette“ (2022) pagal N. Sávva muziką ir Nordhauzeno teatro baleto trupei sukurtas „Playdead“ (2022) pagal S. ten Holto muziką.

 

Skaitykite plačiau: https://www.douglaslee.net/

Spektakliai:
  • Choreografas ir kostiumų dailininkas - REVERB'AS (Premjera 2024.08.02)
Straipsniai

Tarptautinis Klaipėdos festivalis: po elingą migruojančioje scenoje – pasaulinės šokio spektaklių premjeros, muzikos ir šviesų šou, spalvinga fejerija ir „Carmina Burana“

Rugpjūčio 2–3 dienomis elinge – Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklio „Reverb‘as“ pasaulinė premjera

Šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinė premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas Douglas Lee siūlo šokiu mėgautis lyg muzika

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.