Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Stanislavas Domarkas

Stanislavas Domarkas 1957 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (dabartinę St. Šimkaus konservatoriją).1957 – 1962 m. mokėsi Vilniaus konservatorijoje obojaus specialybę.1967 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos Simfoninio dirigavimo fakultetą.

S. Domarkas 1967 – 1989 metais dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu, 1990 - 1992 metais Minsko didžiojo operos teatro dirigentu,1993 - 1995 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu.

S. Domarkas nuo 1995 iki 2005 m. ėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas. 2005 m. tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno vadovu.

1998 m. S. Domarkas buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” (iki šiol rengiamas kasmet, vyksta Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje, Plungėje, Pagėgiuose, Kretingoje ir Karaliaučiuje) sumanytojas ir meno vadovas. Festivalis yra vienintelis tokio pobūdžio renginys visame Vakarų Lietuvos regione.

1993 m. S. Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą (sudaro Klaipėdos muzikinio teatro orkestro muzikantai), kuris nuosekliai tęsia Klaipėdos ir šio krašto simfoninės muzikos propagavimo tradiciją. Orkestras dažnai pirmasis atlieka klaipėdiečių kompozitorių kūrinius.

 

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai S. Domarkas yra įvertintas įvairiais vyriausybiniais apdovanojimais: 1975 m. - Lietuvos nusipelnęs artistas 2003 m. - Plungės garbės pilietis, Reggia Calabria (Italija) konservatorijos garbės docentas, 2004m. - Klaipėdos kultūros magistras (apdovanojimas įsteigtas 2003) Taip pat nuo 2005m. yra Klaipėdos universiteto profesorius.

S. Domarkas dirbo meno vadovu tarptautiniame M. Oginskio festivalyje 2006 ir 2007 m. 2006 m. gruodžio pabaigoje - 2007 sausio pradžioje dirigavo 8 koncertuose turo po Italiją (Calabria, Sicilija) metu. 2007m. buvo vertinimo komisijos narys tarptautiniame operetės vokalistų konkurse (Maskvoje) taip pat Gala koncerto dirigentu. 2007 m. Dirigavo kompozitoriaus I. Kalman 125-čio jubiliejui skirto koncerte, kuriame dalyvavo Operetaland (Vladimir Spivakov) orkestras ir Maskvos operetės žvaigždės.

 

Dirigentas ir muzikos vadovas spektakliuose: J. Strauss „Vienos kraujas“ , J. Strauss „Šikšnosparnis“, A.Bražinskas „Šnekučiai”, F. Lehar „Grafas Liuksemburgas“, I. Kalman „Bajaderė“,J. Strauss „Žydrasis Dunojus“, G. Puccini „Sesuo Andželika“, C. Orff „Carmina Burana“, I. Stravinskij „Edipas Karalius“.

Teatralizuoto koncerto „Operetės šventė“ dirigentas ir režisierius

 

Dirigetas spektakliuose: J. Bock „Smuikininkas ant stogo“, A. Remesos simfonija-oratorija „Assumptione", G. Verdi „Traviata“, P. Abraham „Balius Savojoje“, V. Kuprevičius „Prūsai", F. Lehar „Linksmoji našlė“, F. Loewe „Mano puikioji ledi“, baleto triptichas pagal H. Berlioz, C. Debussy, M. Ravel muziką „Artisto gyvenimas“, K. Debsiusi „Sirenos“, M. Ravel „Bolero“, A. Honegger „Žana d‘Ark ant laužo“, H. Berlioz „Romeo ir Džuljeta“, „Viltis ir nakties praregėjimas”(vokalinis-choreografinis diptikas pagal A. Schoenberg kūrinius), O. Nicolai „Vindzoro šmaikštuolės“, S. Moniuszkas „Halka“, G. Verdi „Rigoletas“, W.A. Mozart „Figaro vedybos“, I. Dunajevskij „Laisvasis vėjas“, I. Kalman „Grafaitė Marica“, I. H. Strecker „Taravos Anikė“, A. Žigaitytė „Žilvinas ir Eglė", I. Kalman „Čardašo karalienė“.

Spektakliai:
  • Garbės dirigentas - Jerry Bock SMUIKININKAS ANT STOGO (Premjera 2011.03.19)
  • Dirigentas - OPERETĖS FIESTA (Premjera 2022.10.20)
  • Dirigentas - Teatro atidarymo gala koncertas (Premjera 2024.04.20)
  • Dirigentas - VIVAT, MAESTRO! (Premjera 2024.05.30)
Straipsniai

Tarptautinis Klaipėdos festivalis: po elingą migruojančioje scenoje – pasaulinės šokio spektaklių premjeros, muzikos ir šviesų šou, spalvinga fejerija ir „Carmina Burana“

Rugpjūčio 2–3 dienomis elinge – Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklio „Reverb‘as“ pasaulinė premjera

Šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinė premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas Douglas Lee siūlo šokiu mėgautis lyg muzika

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.