Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.07.15

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

 

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 21.30 val. istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje įvyks įspūdingas muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“. Šiame renginyje susipins geriausi crossover žanro hitai iš žymios britų dainininkės Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasikinė muzika. Tikimasi, kad vakaro scenografiją papildys ir dažnas Klaipėdos festivalio renginių palydovas mėnulis, kuris dar labiau sustiprins ypatingą renginio atmosferą.

Senasis elingas Klaipėdos festivalio žiūrovams rengiasi papasakoti romantišką, spalvingą ir paslaptingumu dvelkiančia istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. KVMT simfoniniam orkestrui, pritariamiesiems choro vokalistams ir baleto trupės šokėjams diriguos maestro Martynas Staškus. Šį įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kuria talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

 

Žada nepamirštamą reginį

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė atskleidžia, kad idėja surengti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ kilo iš didelės pagarbos britų atlikėjos Sarah’os Brightman įvairiapusiam talentui. Vienas iš populiariausių jos albumų, „La Luna“ (2000), ir įkvėpė Klaipėdos festivalio rengėjus imtis kurti visus menus sintezuojantį reginį, kuris derėtų su šio albumo dvasia. Sarah‘os Brightman muzika yra žinoma dėl savo emocinės gelmės, melodijų grožio ir įspūdingo vokalinio atlikimo, kerinčio klausytojus visame pasaulyje.

Klaipėdos festivalio meno vadovė L. Vilimienė pažymi, kad Brightman muzika yra moteriška, paslaptinga ir elegantiška, kibirkščiuojanti įvairiomis spalvomis, todėl ji negali nesužavėti klausytojų. „Mėnulis įkvėpė surengti reginį, kupiną paslapties ir grožio, ant marių kranto. Elingo scenos ir dažno vakaro renginių palydovo mėnulio derinys, kartu su nuostabia muzika, žada nepamirštamą muzikos, šviesų ir istorijų šou“, – pasakoja ji.

 

Atskleisti balsų grožį

Dirigento Martyno Staškaus vertinimu, „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti, kokios profesionalios yra šio teatro solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, puikiai dainuojančios įvairių žanrų muziką. „Solistas Merūnas Vitulskis – taip pat labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant įtemptą jo darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis tarp kitų kūrinių Klaipėdoje dainuos ir Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas taip pat padainuos duetų su R. Petrauskaite“, – akcentuoja maestro M. Staškus. „Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai, atlikdami žinomus kūrinius, kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah‘ą Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį.“

 

Pasaulinė superžvaigždė

Sarah Brightman yra pripažinta pasaulyje kaip vienas išskirtiniausių ir daugiausia įrašų parduodančių visų laikų lyrinių koloratūrinių sopranų, viena žymiausių vadinamojo kryžminio žanro (ang. crossover) alikėjų ir propraguotojų, kurios perdainuojamos klasikinių arijų ir populiarių dainų versijos ne kartą kilo ne tik į geriausių dainų, bet ir į šokių muzikos topus. Ji pasižymi aksominio tembro, įspūdingo diapazono (virš trijų oktavų) ir krištolo skaidrumo balsu, ypač viršutiniame registre, turi susikūrusi savitą atlikimo manierą.

Ji gimė 1960 m. rugpjūčio 14 d. Berkhamstede, Hertfordšyre, Anglijoje. Baigusi šokio ir klasikinio vokalo studijas, savo karjerą ji pradėjo kaip aktorė, šokėja ir pop dainų atlikėja, tačiau tarptautinę šlovę pelnė dainuodama savo dabar jau buvusio vyro Andrew Lloydo Weberio miuzikluose „Katės“ ir „Operos fantomas“, kuriame ji pirmoji atliko specialiai jai sukurtą pagrindinį Kristinos Daė vaidmenį. Išsiskyrusi su Weberiu ir ėmusi dirbti su nauju gyvenimo partneriu, vokiečių grupės „Enigma“ prodiuseriu Franku Petersonu, Brightman pradėjo naują savo muzikinės karjeros etapą, tapusi klasikinio crossover atlikėja, neretai albumų metrikose nurodoma ir kaip muzikos bendraautorė ar prodiuserė.

Brightman vokalu ir jos rengiamais grandioziniais šou žavisi ne tik milijonai muzikos gerbėjų ir melomanų visame pasaulyje, bet ir milijardai olimpines žaidynes gyvai bei per televizijos transliacijas stebėjusių sporto aistruolių. Brightman buvo dukart pakviesta atlikti temines dainas olimpinėse žaidynėse: 1992 metais ji atliko duetą „Amigos para siempre“ (Draugai visados) su José Carrerasu Barselonoje, o 2008 m. – duetą „You and Me“ (Tu ir aš) su kinų daininku Liu Huanu Pekine. Dar vienas atlikėją išgarsinęs duetas – 1997 metais albume „Timeless“ pasirodžiusi titulinė daina „Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie“) su Andrea Bocelli.

Iš viso dainininkė yra išleidusi penkiolika solinių albumų (visame pasaulyje iki šiol parduota 30 milijonai muzikos ir vaizdo įrašų kopijų, už juos pelnyta 180 auksinių ir platininių apdovanojimų 40 šalių), kurių repertuare atsispindi įvairiausi žanrai ir įtakos – nuo britų tradicinės muzikos iki Artimųjų Rytų įkvėptos šokių muzikos, nuo Giacomo Puccini operų arijų iki dainomis tapusių filmų kompozitoriaus Ennio Morricone melodijų ir populiariosios muzikos atlikėjų, tokių kaip amerikiečių roko grupė „Kansas“, anglų roko grupė „Procol Harum“, ispanų poproko grupė „Mecano“, islandų postroko grupė „Sigur Rós“, britų popmuzikos atlikėja Dido, australų dainų kūrėja bei atlikėja Sia ir daugelis kitų, perdainių. Ji dainuoja keliomis kalbomis – anglų, ispanų, prancūzų, lotynų, italų ir japonų.

Be daugybės muzikinių apdovanojimų, 2012 m. ji pelnė UNESCO „Taikos menininko“ apdovanojimą už labdaringą veiklą ir tapo šios organizacijos ambasadore, o 2016 m. už italų kultūros garsinimą pelnė ordiną „Už nuopelnus Italijos Respublikai“. Jai taip pat buvo įteikti dviejų pasaulio miestų Aukso raktai – Čikagos (2001) ir Stambulo (2004), o 2022 m. atidengta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje, teatro ir gyvų pasirodymų kategorijoje.

 

KVMT inf.
Nuotraukos iš albumo „La Luna“; solistų ir dirigento nuotraukos: Martynas Aleksa (Rita Petrauskaitė, Martynas Staškus), Gunnar Laavik (Beata Ignatavičiūtė), G. Daškevičius (Merūnas Vitulskis)

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.