Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos festivalio gerbėjai mėgausis muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošia koncertą ant marių kranto, kur istoriją pasakos ne tik nuostabi muzika, šviesos, įspūdingi kostiumai, bet ir, tikėtina, scenografiją papildęs mėnulis. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kuria talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė. Gros KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai ir choro artistai.

Apie koncerto programą pasakoja maestro M. Staškus.

– Kaip užgimė šis netikėtas renginio formatas?

– Tai graži Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės idėja, o mums belieka surengti įstabų reginį elinge ir visa tai kuo gražiau pateikti publikai.

„A la luna“ – muzikos, šviesų ir istorijų šou, kuriame apsijungia dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika. Čia išgirsite dainas ir arijas, kuriose apdainuojamas jo didenybė Mėnulis, romantiška naktis ir, žinoma, šiuo paros metu herojų patiriami išgyvenimai. Kai žmogus myli, ilgisi, išgyvena išsiskyrimą, iš šių jausmų gimsta daug gražių meno kūrinių.

Tą vakarą koncerto scenografiją papildys ne tik mėnulis, bet ir marios, gaivus vasaros vakaro oras, saulėlydis, o gal net lietus... Supami gamtos stichijų galėsime dar giliau pajusti muzikos teksto prasmę, galią ir grožį.

Mėnulis – neatsiejamas romantizmo palydovas. Ne veltui į jį žiūrėdami kūrė garsiausi menininkai, liūdėjo ir rašė eiles poetai, stygas virpino muzikai... Į mėnulį reaguoja net gyvūnai. Mėnulis iššaukia įvairias reakcijas, kaip, tarkim, esant mėnulio jaunačiai ar delčiai, skirtingai auga augalai. Tad šis gamtos kūnas labai reikšmingas. Tikiu, kad ir muzikos grožis šviečiant mėnuliui atsiskleis naujai ir netikėtai.

Beje, mėnulis turi dvi puses – šviesiąją, kurią mes matome, ir visada nuo Žemės paslėptą, nematomą, tamsiąją... Tai atskleisime ir per koncerto herojus: vieni personažai bus šviesūs arba gerieji, kiti – tamsūs arba blogi. Vystysis netgi jų kova. Visa tai atsispindės ir kūriniuose.

– Papasakokite apie muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dramaturgiją?

– Koncerte skambės atskiri kūriniai, kuriuos apjungs bendra dramaturginė linija, kuriama režisierės Rūtos Bunikytės. Šis teatralizuotas koncertas – tarsi mini spektaklis: dainuos KVMT solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė bei kviestinis solistas Merūnas Vitulskis, baleto artistus įveiklins choreografės Ingos Briazkalovaitės sumanymai. Kūrybinėje komandoje ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė. Muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ įtrauks ir KVMT simfoninį orkestrą bei kviestinį pianistą Mindaugą Balčiūną. Laukia labai spalvingas koncertas. Juk mėnulis turi daug spalvų ir atspalvių. Visa tai ir norisi pristatyti.

– Stengsitės atskleisti mėnulio paslaptis?

– Visų mėnulio paslapčių atskleisti neįmanoma. Aš taip pat neišduosiu visko, ką teatralizuotame koncerte išvys žiūrovai. Manau, kad publika jas atras ir įmins pati...

– Pristatykite mums koncerto solistus.

– Labai džiaugiuosi, kad koncerte publika gėrėsis tokių išskirtinių solisčių kaip Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, kurias jungia bendra savybė – dainavimo diapazono universalumas, balsais. Jos profesionalios ir žavi publiką tiek savo vaidyba, tiek vokalu operose, miuzikluose ir koncertuose. Šįkart jos sužibės vadinamame pop žanre, atlikdamos Sarah’os Brightman dainas. Kaip žinia, Sarah Brightman taip pat universali dainininkė, dainuojanti nuo klasikos arijų operiniu balsu iki populiariosios, roko muzikos. Tad koncertas „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti, kokios profesionalios yra šio teatro atlikėjos, puikiai dainuojančios įvairią muziką.

Solistas Merūnas Vitulskis – taip pat labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant įtemptą jo darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis tarp kitų kūrinių Klaipėdoje dainuos ir Giacomo Puccini Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas taip pat padainuos duetų su R. Petrauskaite.

Beje, publikai teks atspėti, kuriems solistams teko tamsiųjų, o kuriems šviesiųjų herojų vaidmenys. Ir net aš nekantrauju sužinoti, koks gi bus šios istorijos finalas?...

– Beje, kaip manote, kur solisto Merūno Vitulskio sėkmės paslaptis? Gal publiką paperka ne tik balsas, bet ir nuoširdumas?

– Manau, abu komponentai – balsas ir nuoširdumas. Solistas dainuoja ne sau, ne dangui… Publika greitai pajaučia jiems dainuojančius žmones. M. Vitulsko nuoširdumas, dainos sklaida į publiką, tai tikrai išskirtinis šio solisto bruožas. Jis to nedaro specialiai, nebruka. Jis pats išgyvena kiekvieną dainuojamą kūrinį ir tą jausmą perduoda klausytojams, todėl jis labai populiarus ir mylimas publikos.

– Ar KVMT solistės prilygsta Sarah‘ai Brightman?

– Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai, atlikdami žinomus kūrinius, kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah‘ą Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį. Norime, kad KVMT solistės interpretuotų žinomos dainininkės dainas taip, kaip joms atrodo... Bus originali interpretacija pagal Sarah’os Brightman dainas.

Visos čia skambėsiančios dainos lengvai atpažįstamos. Manau, kad šio vakaro metu publika bus lyriškai nusiteikusi, nes ši muzika sukels daugybę įvairiausių prisiminimų, iš užmaršties prikels įvykius, kurie galėjo nutikti skambant šioms dainoms...

– Ar Jus, patyrusį dirigentą, vis dar apima nerimas pristatant naują koncertinę programą?

– Visada truputį neramu. Nežinia, kiek mūsų atliekama muzika prasiskverbs ir kaip jai seksis pasiekti atokiausias publikos širdžių kerteles.

– Koncerto metu į publiką esate pasisukęs nugara, tad reakcijas turbūt sunku pajausti?

– Puikiai matau, kaip į mano mostus reaguoja orkestras, ir seku, ar mums pavyksta perduoti informaciją publikai. Po daugelio darbo metų, sukaupęs didelį patirties bagažą, publikos reakcijas gebu pajusti pakaušiu, nugara (juokiasi). Tai, kad nematau akimis, man netrukdo... Vaizduotė man puikiai perteikia, kas vyksta salėje: jaučiu, ar klausytojai žiovauja, ar juos paliečia skambanti muzika.

Susijungimas su publika muzikoje man labai svarbus. Jei kada nustočiau jausti žmones, tai būtų ženklas, kad vyksta kažkas labai negero. Tada skubiai imčiausi spręsti, ką aš ar orkestras darome ne taip, kaip atstatyti ryšį su klausytojais.

Visa atsakomybė tenka dirigentui, tačiau aš labai pasitikiu orkestru, solistais, baleto artistais ir visais, kurie paklūsta batutos mostams.

Nuo 2015 m. dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kaip kviestinis dirigentas, tad galiu užtikrinti, kad šio teatro kūrėjais, skleidžiančiais meną gausiai publikai, aš labai tikiu!

– Ar galima sakyti, kad koncerto programos finale ryšys su publika būna stipriausias?

– Sudarant koncertų programas visada stengiamės kūrinius sudėlioti taip, kad finale būtų pasiektas aukščiausias dramaturginis taškas – kulminacija. Koncerto eigoje muzikos klausančių žiūrovų jausmai tai pakyla, tai nurimsta, tačiau bendroji koncerto kreivė visada turi kilti aukštyn. Jei mes to nepasiekiame, sakau, kad ne publika kalta, jog mes neradome tinkamo rakto į žiūrovų širdis. Kita vertus, publikos reakcija gali būti išreikšta ne tik didelėmis ovacijomis. Kartais net jei publika nuščiūva, neploja, galima pajausti, kad ji skendi giliam susimąstyme, nes užplūdo gilūs jausmai ar net norisi tyliai paverkti.

Aš labai džiaugiuosi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publika, kurią galiu tik girti ir girti. Ji noriai lanko visus spektaklius ir koncertus, puikiai išmano kūrinius. Jei kyla kokios reakcijos, jos būna labai teisingos ir tinkamu momentu.

Kalbino Žaneta Skersytė
Martyno Aleksos nuotraukos