Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

Jei negalime pakeisti pasaulio, galbūt galime įkvėpti žmones imti keisti patiems? Birželio 7–8 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro didžiojoje scenoje atgims šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“, pasakojantis apie šių dienų moteris: tvirtas ir trapias, nuolankias ir nepažabojamas, pažemintas ir išaukštintas, lenkiamas sunkios naštos ir vėl kylančias, visada ieškančias išeičių ir žengiančias pirmyn, savo pavyzdžiu įkvepiančias dvejojančius ir stokojančius vidinės šviesos.

Moteriškoji Dono Kichoto versija

Dona Kichotė – tai ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso sukurto veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškoji versija. Į Muzikinio teatro mestą iššūkį įkūnyti šią įsivaizduojamą veikėją atsiliepė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaujantys KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, jau baigusi šokėjos karjerą KVMT baleto trupėje, šiuo metu dirbanti ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe; ir KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam jau buvo tekę bendradarbiauti su KVMT baleto artistais į Klaipėdos sceną perkeliant Edwardo Clugo šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021).

Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. „Donos Kichotės“ dalių siužetai tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuoja vientisą pasakojimą. Šokio spektaklis „Dona Kichotė“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sceną išvydo 2022 metų lapkritį ir atnešė aukščiausią šalies teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ – šviesų dailininkui Andriui Stasiuliui. Pagrindinius vaidmenis šįkart spektakliuose atliks KVMT baleto trupės solistai: pirmoje ir antroje dalyje – „Auksinių scenos kryžių“ nominantės Anna Chekmarova ir Oleksandra Borodina bei šių metų laureatas Yanas Malaki, trečioje – Daria Verovka ir Romanas Budko.

Moteris-gelbėtoja

Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą...“ Y. Malaki savo kompozicijoje pasakoja apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams, kurių ištraukas parinko pastatymo muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atlieka KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.

Žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo

Įkvėpimu antrojoje dalyje rodomai Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir savo pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško ar seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – nekovoja su vėjo malūnais, ji tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“ Veiksmą scenoje įtaigiai papildo KVMT choro (šįkart – iš įrašo) atliekamas XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“, papildytas choreografės bendražygės, jaunos kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijomis sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją įraše atlieka Rita Petrauskaitė, birbynės partiją – Arvydas Jankus, dainuoja Vladimiro Konstantinovo diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Šių dienų herojai ir herojės

Trečiosios dalies choreografas Gajus Žmavcas teigia, kad jį labiausiai įkvėpė pats miestas ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į teatro sceną, o čia plytinčiuose, iš ypatingos medžiagos sukurtuose smėlynuose sutinkame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes: „teatro baleto trupė vienija jaunus, naujų aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtomis gyvenimo negandomis, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Jei Donas Kichotas iš Migelio de Servanteso romano kovojo su praeities šmėklomis, vėjo malūnais, tai mes žygiuojame į ateitį. Mums svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“. Bet kokio naratyvumo savo kuriamoje choreografijoje besikratantis menininkas mėgina atskleisti minėtas detales per fizinę šokėjų išraišką, kūno kalbą, kuri smarkiai kontrastuoja su skambančia muzika. Savo kompozicijai G. Žmavcas pasirinko palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.

Neseniai naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas pakvietė į savo organizuotą tarptautinį baleto gala koncertą, kuriame pristatė du naujus savo kūrinius – duetą iš Dortmundo baleto trupei sukurto spektaklio „Proporcijos paletėje“ ir miniatiūrą „Loop“ (jis taip pat kūrė muziką ir kostiumus). Šiais metais įvyks dar dviejų slovėnų choreografo šokio spektaklių pasaulinės premjeros: rugpjūčio 2–3 d. Klaipėdos elinge publika išvys visos trupės šokamą „Garso vienetą“ pagal paties G. Žmavco muziką (šokio spektaklių vakaro „Reverb‘as“ dalis), o naujajame 38-ajame KVMT sezone lapkričio 29–gruodžio 1 d. – Antano Jasenkos baletą „Legenda“.

KVMT inf.
Martyno Aleksos nuotr.