Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos pageidavimu grįžta į senąjį elingą. Šio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio traukai atsispirti nelengva, mat magišką reginį ant marių kranto sukūrė žinomas didžiulių spektaklių ir renginių atvirose erdvėse kūrėjas – režisierius Dalius Abaris ir jo komanda.

Publiką stebinantis pastatymas

„Carmina Burana“ – kūrinys, sulaukęs gausybės žanrinių interpretacijų, stebinęs publiką įvairiuose pasaulio žemynuose. Žymiosios kantatos sceninis atlikimas Klaipėdos festivalyje pakeitė keletą metų iki tol elingo teritorijoje žiūrovus džiuginusį R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, tapo triumfuojančiais šaukiniais pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų 2023 metais.

Kantatos režisierius Dalius Abaris Klaipėdos festivalyje pristatytą premjerą pavadino videografiniu spektakliu. „Dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, teatro orkestras, solistai, šokėjai. Jau vien to pakanka, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį. Drauge su talentingaisiais talkininkais – režisieriaus asistente Rūta Bunikyte, scenografe Sigita Šimkūnaite, kostiumų dailininke Sandra Straukaite, vaizdo projekcijų dailininku Martynu Norvaišu, šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu – pasistengėme šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą“, – sako D. Abaris.

Videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą sujungs didžiulį atlikėjų būrį: KVMT simfoninį orkestrą ir teatro vyriausiąjį dirigentą Tomą Ambrozaitį, KVMT chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Kontantinovas) drauge su Rygos kameriniu choru „Ave sol“ (vadovas Andris Veismanis). Visuomenės vaidmuo patikėtas KVMT baleto trupės artistams. Į išskirtinio virtuoziškumo, itin plataus balso diapazono ir ypatingos artistinės raiškos reikalaujančias vokalines partijas spektaklyje ners KVMT solistė Rita Petrauskaitė (sopranas), Lietuvos ir užsienio scenose vaidmenis kuriantys Modestas Sedlevičius (baritonas) ir Mindaugas Jankauskas (tenoras).

Į Klaipėdą atvykstančio Rygos kamerinio choro „Ave sol“ meno vadovas, profesorius ir dirigentas A. Veismanis šiam kolektyvui vadovauja nuo 2013 m. Jis yra Latvijos nacionalinės operos dirigentas ir senosios muzikos bei šiuolaikinių partitūrų ekspertas. A. Veismanis su savo asistentu, dirigentu Jurģiu Cābuliu kolektyvą „Ave Sol“ suformavo naują choro skambesį, reprezentuojantį Latvijos chorinę kultūrą.

Iššūkiai solistams

Solistams Modestui Sedlevičiui ir Ritai Petrauskaitei šiame spektaklyje tenka įveikti ne vien muzikines užduotis, bet ir ypatingus režisieriaus sumanymus. Tarkim, M. Sedlevičiui tenka dainuoti sparčiai žingsniuojant bėgimo takeliu, o Muzikinio teatro primadona R. Petrauskaitė finale apsivelka didžiulį, visą 11 metrų pločio sceną uždengiantį apsiaustą, kurį tarsi burę išpučia galingi ventiliatoriai, o prilaiko iš paskos žengiantys baleto artistai... Rengiantis spektakliui netgi atliekami aerodinaminiai bandymai, nes baiminamasi, kad įsismarkavę pajūrio vėjai nenuskraidintų atlikėjos nuo scenos...

M. Jankausko kuriamas Kepto gulbino personažas turi tik vieną ariją, tačiau ji tokia ryški, kad publika ją įsimena bene labiausiai. Kas galėtų likti abejingas jo pasakojimui apie tai, kad vakar dar plaukiojo baltas ežeru, o šiandien jau guli lėkštėj visas pajuodęs ir suskrudęs... Pagal kostiumų dailininkės Sandros Straukaitės ir scenografės Sigitos Šimkūnaitės sumanymą nudegimų efektus net tris valandas kuria specialiųjų efektų grimo dailininkė Jurgita Globytė, turinti penkiolikos metų patirtį lietuviškuose ir užsienio kino projektuose.

Meno kalba – apie žmonių ir gamtos vienybę

Videografiniame spektaklyje šalia muzikos atlikėjų svarbų vaidmenį atlieka ir filmuoti vaizdai, rodomi didžiuliuose ekranuose. Didelę dalį scenovaizdžio užima videomenininko Martyno Norvaišo filmuota vaizdo medžiaga ir gyva vaizdo transliacija. O ji išties įspūdinga! Filmuotoje medžiagoje išvystame ne dainuojamo teksto iliustracijas, o asociatyvius vaizdus. Pavyzdžiui, orkestro muzikantų rankose judantys instrumentai gretinami su gyvalazdėmis – vabzdžiais, kurie savo išvaizda imituoja augalų šakas arba lapus ir taip slepiasi nuo juos medžiojančių paukščių. O mūsų nesugebėjimą tausoti gamtą skaudžiai primena vaizdo projekcijose rodoma visa užliejanti žalios spalvos jūra ar scenografija virtusios statybinės nuolaužos, po spektaklio sugrįžtančios į antrinio ar net tretinio panaudojimo vietą...

„Carmina Burana“ pasakoja apie dekadentišką visuomenę, kur žmonių mintys ir jausmai yra sumišę, o egoizmas skatina bendrą visuomenės nuosmukį. Tai teisuolių minia, „cancel kultūros“ atstovai, kurie smerkia, džiaugiasi ar stebisi, o jau kitą akimirką virsta savimi besimėgaujančių lėbautojų banda, skęstančia malonumuose ir nuodėmėse. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje ši minia kreipiasi į Fortūną, tarsi žinodama, kas jos laukia, bet nepajėgia sustabdyti permainingos laimės rato sukimosi... Stebint veiksmą scenoje darosi neramu: ar mes dar galime visa tai pakeisti?

Labai visų laukiame spektaklyje ir tikėkimės, kad menininkų siunčiama žinutė bus išgirsta.

KVMT inf.

Martyno Aleksos nuotraukos