Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.12.03

Kviečiame į konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“

 

Gruodžio 8 dieną Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms.

 

Konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dedikuoja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Šiuo projektu teatras siekia aktualizuoti miesto muzikinio teatro paveldą, atrasti ir įvardinti skirtingų istorinių tradicijų įtakas nūdienos miesto muzikiniam gyvenimui, atskleisti krašto prijungimo metu įvykusius kultūrinių patirčių mainus. Konferencijoje dalyvaus žinomi Lietuvos teatrologai, muzikologai ir kultūros istorikai, tyrinėjantys tradicinės ir profesionalios muzikos ir teatro meno raidą tiek Klaipėdos krašte, tiek bendrame Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekste. Pranešimus skaitys: muzikologė, muzikos kritikė, pedagogė Danutė Petrauskaitė, muzikologė Daiva Kšanienė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė Loreta Narvilaitė, teatrologė Daiva Šabasevičienė.

 

Pasak muzikologės prof. Daivos Kšanienės, Klaipėdos muzikiniam teatrui daugiau nei 200 metų, o tai svarbus momentas visos šalies kultūriniam gyvenimui: „pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, pergyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien opera mūsų mieste išgyvena ryškaus meninio pakilimo etapą“. Profesorės teigimu Klaipėdoje, šimtmečiais priklausiusioje aukštos muzikinės kultūros valstybėms – Prūsijos kunigaikštystei, o vėliau Vokietijos imperijai, nuosekliai formavosi įvairialypės muzikinės kultūros terpė, devyniolikto amžiaus pradžioje suponavusi prielaidas viešo muzikinio teatro atsiradimui. „Šalia nuo 1785 m. veikusios Klaipėdos dramos artistų trupės, pasiturinčių žmonių bei talentingų muzikų dėka 1820 m. buvo pradėti statyti muzikiniai spektakliai. Nuo tada ir prasidėjo ilgaamžė, sudėtinga, pakilimais ir nuosmukio periodais paženklinta Klaipėdos muzikinio teatro (Operos) istorija“, - sako D. Kšanienė.

 

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui svarbu įprasminti Klaipėdos krašto profesionalaus muzikinio teatro istorijos reikšmę Lietuvos muzikos kultūrai: būtina atskleisti kultūrines patirtis; norisi, kad Klaipėdos krašto muzikos ir teatro istorija būtų integruota į bendrą Klaipėdos miesto ir šalies istorijos kontekstą; norima visuomenei pristatyti muzikinio teatro, kitų muzikos ir meno organizacijų veiklą Klaipėdoje iki krašto prijungimo bei aptarti kokie pokyčiai įvyko kraštui  tapus Lietuvos valstybės dalimi; įtraukti žinomus Lietuvos teatrologus, muzikologus ir kūrėjus, tyrinėjančius tradicinio ir profesionalaus meno raidą tiek Klaipėdos krašte, tiek bendrame Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekste ir, žinoma, įtraukti akademinį jaunimą. Taip pat svarbu aptarti ir šiandienos aktualijas. Todėl konferencijoje numatyta diskusijų dalis. Kviečiame visus, kam svarbu, pasikalbėti apie šiandienos muziką ir teatrą bei Klaipėdos teatrų ir publikos santykius. Diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” dalyvaus Laima Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas),  Valentinas Masalskis (Klaipėdos universiteto profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius).

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia visus kuo aktyviau dalyvauti ir pasidalinti savo lūkesčiais bei įžvalgomis.

 

 

2023 m. gruodžio 8 d.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka,

Konferencijų salė (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda)

Įėjimas į renginį nemokamas

 

KONFERENCIJOS PROGRAMA

10.00–10.05 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės sveikinimo žodis

I SESIJA Moderatorė Veronika Janatjeva

10.05–10.35 Prof. dr. Danutė Petrauskaitė. Klaipėdos konservatorijos auklėtinių muzikinė veikla Lietuvoje ir egzilyje 1930–1980 m.

10.35–11.05 Prof. dr. Daiva Kšanienė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kelias

11.05–11.35 Prof. dr. Helmutas Šabasevičius. Klaipėdos baletas ir šiuolaikinis šokis Lietuvos kultūros kontekste

11.35–12.00 Kavos pertrauka

II SESIJA Moderatorė Veronika Janatjeva

12.00–12.30 Loreta Narvilaitė. Kompozitorės gyvenimas mieste „ant pasaulio krašto“ (esė)

12.30–13.00 Dr. Daiva Šabasevičienė. Muzika Klaipėdos dramos teatrų spektakliuose

13.00–14.30 Pietų pertrauka

BAIGIAMOJI DISKUSIJA

Moderatorė Agnė Bukartaitė

14.30–16.00 „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai”.

Dalyvauja: Laima Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas),  Valentinas Masalskis (Klaipėdos universiteto profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius)

16.00-16.15 Konferencijos reziume

 

Rengėjas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

 

Rėmėjas

Klaipėdos miesto savivaldybė

 

Partneris

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

Šviežiausios naujienos
Gajus Žmavcas: „Garso elipsė“ apjungs visus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjus į vientisą organizmą

Gajus Žmavcas: „Garso elipsė“ apjungs visus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjus į vientisą organizmą

Klaipėdos festivalis: muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dainuos kviestinis solistas Merūnas Vitulskis

Klaipėdos festivalis: muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ dainuos kviestinis solistas Merūnas Vitulskis

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.