Tarptautinis Klaipėdos festivalis: po elingą migruojančioje scenoje – pasaulinės šokio spektaklių premjeros, muzikos ir šviesų šou, spalvinga fejerija ir „Carmina Burana“

Rugpjūčio 2–14 dienomis senojoje Paulio Lindenau laivų statykloje ant marių kranto vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis, kviečiantis iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį.

Dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinę premjerą „Reverb’as“ rengia žinomi choreografai iš užsienio, o publikai pageidaujant į elingą grįžta grandiozinis videografinis spektaklis „Carmina Burana“.

Sunkiai nusakomos, bet tuo ir viliojančios šių metų naujienos: muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius, populiarios klasikinės muzikos perliukus ir įtrauks žinomus solistus Ritą Petrauskaitę, Beatą Ignatavičiūtę ir Merūną Vitulskį. Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“ su gyvu fakyrų pasirodymu!

„Tarptautinis Klaipėdos festivalis – ryškus profesionalaus meno švyturys, kurio žybsniai plačiai pasaulyje išgarsino Klaipėdos vardą. Lietuvoje ar pasaulyje rengiama daug festivalių, bet šis išties unikalus. Klaipėdos festivalis turi erdvę, kurią čia kuriantys menininkai pritaiko ir transformuoja priklausomai nuo pastatymo poreikių, o svarbiausia – prisiderina prie architektūrinio-inžinerinio paveldo ir sukuria visiškai neįtikėtiną vaizdą. Jau ne vienerius metus vasarą visam mėnesiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kraustosi, atrodytų, į teatro pastatymams nepritaikytą erdvę ir čia kuria ypatingą meninį turinį – visaverčius sceninius kūrinius, derančius su unikalaus elingo urbanistine ir natūralia aplinka. Mūsų siekiai buvo labai dideli – ir mums pavyko. Džiaugiuosi, kad galime išlaikyti patiems sau aukštai iškeltą kokybės kartelę“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, tarptautinio Klaipėdos festivalio meno vadovė Laima Vilimienė.

2024 m. Klaipėdos festivalis į elingą žengia su gražia dedikacija – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Dėl to šiemet sudaryta labai įvairi festivalio programa: čia susilies įvairių žanrų, europinę tapatybę pabrėžiantys pastatymai, kurių imasi tarptautinė statytojų komanda. Įdomu tai, kad kiekvienam iš trijų pastatymų bus transformuojama scena. Žiūrovas, atėjęs į pirmą renginį, negali tikėtis, kad kito spektaklio metu sceną išvys toje pačioje vietoje. Tai reiškia, kad ir į scenoje vykstantį veiksmą kaskart bus galima pažvelgti kitu kampu.

Festivalio programą rugpjūčio 2 ir 3 dienomis pradės dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinės premjeros bendru pavadinimu „Reverb’as“. Spektaklius stato užsienio choreografai – naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). G. Žmavcas pats kuria ir spektaklio kostiumus, muziką, scenografiją. Kitą vienaveiksmį šokio spektaklį specialiai KVMT trupei stato D. Lee – baleto studijas baigęs Londone, vėliau dirbęs vedančiuoju solistu Štutgarto baleto trupėje, o baigęs karjerą, tapęs laisvai samdomu choreografu, dirbančiu su garsiausiomis pasaulio baleto trupėmis. Muziką šiam spektakliui komponuoja ne vienam jo spektakliui garso takelius anksčiau sukūręs Berlyne gyvenantis australų elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Nicolas Sávva.

Pernykštė videografinio spektaklio pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ pasaulinė premjera tapo tokiu ypatingu reginiu, kad ją, publikai pageidaujant, kartosime rugpjūčio 8-ąją. Specialiai šiam spektakliui statoma net 11 metrų aukščio ir beveik 100 m ilgio scena, atvežami rekordinio dydžio LED ekranai! Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusį spektaklį elinge parengė Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi menininkai: koncepcijos autorius, didžiausių reginių Lietuvoje režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir kiti. Pasak D. Abariaus, žiūrovus stebina spektaklio visuma: „dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, teatro orkestras, solistai, šokėjai“. „Carmina Burana“ palieka įspūdį ilgam!

Rugpjūčio 10 d. žiūrovai turės galimybę išvysti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. Išgirsite daug nuostabios muzikos, mėgausitės ryškiu scenovaizdžiu, šviesomis, įspūdingais kostiumais. Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

Rugpjūčio 14 d. festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“. Joje tarsi persikeliama į baroko laikus, kerinčius teatralizuotomis iškilmėmis, karališkomis puotomis, fakyrų pasirodymais, ryškiomis personomis ir fanfarine muzika. Barokinių pramogų stiliuje pristatoma ugnies šou, muzikos ir judesio sintezė įsuks KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupes bei kviestinius kolektyvus – varinių pučiamųjų kvintetą „Sonum Brass Ensemble“ ir ugnies reginį sukursiančią trupę „Viduramžiai LT“! Skambės Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, kitų žinomų baroko ir šiuolaikinių autorių kūriniai. Įstabų reginį ant marių kranto kuria režisierė Karina Novikova, dirigentas Egidijus Miknius, choreografė Aušra Krasauskaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Festivalis atsisveikins didžiule, ryškia švente, užliesiančia marių krantą!

KVMT inf.
De-Da Productions (Douglas Lee portretas), Kęstučio Mieliausko (Gajaus Žmavco portretas), Martyno Aleksos (Carmina Burana nuotruokos), Olesios Kasabovos (Beatos Ignatavičiūtės ir Ritos Petrauskaitės portretai), G. Daškevičiaus (Merūno Vitulskio portretas), „Viduramžiai LT“ nuotraukos.