Profilis
Iš mažo Aukštutinės Prancūzijos miestelio Abbeville-Saint-Lucien (Abvilio Sen Liusjeno) kilusi Clémentine Telesfort nuo gimimo iki pilnametystės buvo ugdoma savo tėvų įsteigtame Choreografijos centre vaikams, kur jos pagrindinė mokytoja buvo motina Marie Devillers. Vėliau baigė šokio bakalauro studijas Ruano konservatorijoje ir Londono „TrinityLaban“ muzikos ir šokio konservatorijoje, įgydama pirmosios konservatorijos laidos diplomą su pagyrimu (2015). Dar vienerius metus tobulinosi Lidso Šiaurinės šiuolaikinio šokio mokyklos trupėje „Verve“, kur pelnė apdovanojimą už ypatingus pasiekimus (2016). Vėliau lavinosi savarankiškai ir bendradarbiavo su choreografais Guy Naderu ir Maria Campos, Lali Ayguadé, Antonu Lachky’iu, Jamaalu Burkmaru, Paula Serrano, šokio teatru „Gecko“, eksperimentiniu teatru vaikams „Theatre Rites“, patyriminio teatro trupe „BitterSuite“ ir daugeliu kitų. Nuo 2016 m. ji taip pat praktikuoja ir tobulina „Play-Fight“ techniką su mokytoju Bruno Caverna (Ispanija), domisi sociologija, antropologija, meno terapija (reiki gydymu, tajų masažu, kraniosakraline terapija, Feldenkraiso metodu), užsiima analogine fotografija. Be šokio dar mokėsi vokalo, fortepijono ir grojimo džembės būgnais, ritmikos, cirko meno, akrobatikos, vaidybos ir aktoriaus-lėlininko amato.
Šiandien C. Telesfort save vadina pasaulio piliete, šokio menininke, kuri ne tik šoka, kuria choreografiją, bet ir moko šokio, režisuoja judesį, pristato ir prodiusuoja savo kūrinius bei renginius visame pasaulyje. Kurdama originalius kūrinius, ji dažnai bendradarbiauja su kitais choreografais ir režisieriais ne tik įvairių šalių šokio scenose, bet ir teatre, kine, mados dizaino renginiuose, reklamos ir tarpdisciplininiuose projektuose. Ji yra 2019 m. Abbeville-Saint-Lucien miestelyje pradėto rengti tarptautinio kaimo kultūros festivalio – „The Pink House Festival“ (Rožinio namo festivalis) – meno vadovė ir pagrindinė kuratorė. Per šokį ir kitas savo veiklas menininkė ieško kūrybinių sprendimų, kurie didintų socialinę sanglaudą per įtraukią kultūrinę veiklą. Režisuodama savo pasirodymus ji visada dėmesingai renkasi apšvietimą, garso takelį ir veiksmo tankį, kurie ne tik įkontekstina judesį, bet ir padeda kurti poetiškus vaizdinius, rezonuojančius su žiūrovų vaizduote. Nuolat domėdamasi politinio ir visuomenės gyvenimo aktualijomis, C. Telesfort savo darbuose stengiasi kūrybiškai interpretuoti žmonių elgseną ir savo choreografinius pasakojimus grįsti atpažįstamų visuomenės tipažų elgsena, žmonių tarpusavio santykių poetika, tad jos choreografijoje galima įžvelgti nemažai fizinio teatro elementų.
Nuo 2017 m. menininkė bendradarbiauja su ispanų šokėju ir choreografu Lisardu Tranisu, su kuriuo susipažino šokio trupėje „Verve“ Lidse ir vėliau kartu šoko Guy Nadero ir Maria Campos bei Lali Ayguadé šokio trupėse. Nuo 2019 m. abu šokėjai gyvena Barselonoje ir kuria choreografiją savo bendriems sceniniams kūriniams, kuriuose kūno judėjimas ir plastinė išraiška pajungiami komunikacijai su žiūrovais. Jų pirmas bendras kūrinys „Scotoma“ (2021) buvo pristatytas daugelyje festivalių Ispanijoje ir svetur. 2023 m. jie sukūrė savo pirmąjį pilnos trukmės šokio spektaklį „La Mecànica de l’Infortuni“ (Nelaimės mechanika). Duetas dažnai kviečiamas vesti meistriškumo pamokas ir kūrybines dirbtuves, dalyvauti festivaliuose ir įvairiose meno rezidencijose. Jie patys yra įkūrę partnerystės dirbtuves „The Attentive Act“ (Dėmesingas veiksmas), skirtas ne tik mokyti dėmesingo judesio kitus, bet ir patiems tyrinėti bei tobulinti savo fizinę praktiką.
Daugiau apie C. Telesfort ir L. Traniso duetą skaitykite čia.
- Šokėja, choreografė - Iškilmingas baleto gala koncertas (Premjera 2024.05.17)
Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“
Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma
