Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Clémentine Telesfort

Iš mažo Aukštutinės Prancūzijos miestelio Abbeville-Saint-Lucien (Abvilio Sen Liusjeno) kilusi Clémentine Telesfort nuo gimimo iki pilnametystės buvo ugdoma savo tėvų įsteigtame Choreografijos centre vaikams, kur jos pagrindinė mokytoja buvo motina Marie Devillers. Vėliau baigė šokio bakalauro studijas Ruano konservatorijoje ir Londono „TrinityLaban“ muzikos ir šokio konservatorijoje, įgydama pirmosios konservatorijos laidos diplomą su pagyrimu (2015). Dar vienerius metus tobulinosi Lidso Šiaurinės šiuolaikinio šokio mokyklos trupėje „Verve“, kur pelnė apdovanojimą už ypatingus pasiekimus (2016). Vėliau lavinosi savarankiškai ir bendradarbiavo su choreografais Guy Naderu ir Maria Campos, Lali Ayguadé, Antonu Lachky’iu, Jamaalu Burkmaru, Paula Serrano, šokio teatru „Gecko“, eksperimentiniu teatru vaikams „Theatre Rites“, patyriminio teatro trupe „BitterSuite“ ir daugeliu kitų. Nuo 2016 m. ji taip pat praktikuoja ir tobulina „Play-Fight“ techniką su mokytoju Bruno Caverna (Ispanija), domisi sociologija, antropologija, meno terapija (reiki gydymu, tajų masažu, kraniosakraline terapija, Feldenkraiso metodu), užsiima analogine fotografija. Be šokio dar mokėsi vokalo, fortepijono ir grojimo džembės būgnais, ritmikos, cirko meno, akrobatikos, vaidybos ir aktoriaus-lėlininko amato.

 

Šiandien C. Telesfort save vadina pasaulio piliete, šokio menininke, kuri ne tik šoka, kuria choreografiją, bet ir moko šokio, režisuoja judesį, pristato ir prodiusuoja savo kūrinius bei renginius visame pasaulyje. Kurdama originalius kūrinius, ji dažnai bendradarbiauja su kitais choreografais ir režisieriais ne tik įvairių šalių šokio scenose, bet ir teatre, kine, mados dizaino renginiuose, reklamos ir tarpdisciplininiuose projektuose. Ji yra 2019 m. Abbeville-Saint-Lucien miestelyje pradėto rengti tarptautinio kaimo kultūros festivalio – „The Pink House Festival“ (Rožinio namo festivalis) – meno vadovė ir pagrindinė kuratorė. Per šokį ir kitas savo veiklas menininkė ieško kūrybinių sprendimų, kurie didintų socialinę sanglaudą per įtraukią kultūrinę veiklą. Režisuodama savo pasirodymus ji visada dėmesingai renkasi apšvietimą, garso takelį ir veiksmo tankį, kurie ne tik įkontekstina judesį, bet ir padeda kurti poetiškus vaizdinius, rezonuojančius su žiūrovų vaizduote. Nuolat domėdamasi politinio ir visuomenės gyvenimo aktualijomis, C. Telesfort savo darbuose stengiasi kūrybiškai interpretuoti žmonių elgseną ir savo choreografinius pasakojimus grįsti atpažįstamų visuomenės tipažų elgsena, žmonių tarpusavio santykių poetika, tad jos choreografijoje galima įžvelgti nemažai fizinio teatro elementų.

 

Nuo 2017 m. menininkė bendradarbiauja su ispanų šokėju ir choreografu Lisardu Tranisu, su kuriuo susipažino šokio trupėje „Verve“ Lidse ir vėliau kartu šoko Guy Nadero ir Maria Campos bei Lali Ayguadé šokio trupėse. Nuo 2019 m. abu šokėjai gyvena Barselonoje ir kuria choreografiją savo bendriems sceniniams kūriniams, kuriuose kūno judėjimas ir plastinė išraiška pajungiami komunikacijai su žiūrovais. Jų pirmas bendras kūrinys „Scotoma“ (2021) buvo pristatytas daugelyje festivalių Ispanijoje ir svetur. 2023 m. jie sukūrė savo pirmąjį pilnos trukmės šokio spektaklį „La Mecànica de l’Infortuni“ (Nelaimės mechanika). Duetas dažnai kviečiamas vesti meistriškumo pamokas ir kūrybines dirbtuves, dalyvauti festivaliuose ir įvairiose meno rezidencijose. Jie patys yra įkūrę partnerystės dirbtuves „The Attentive Act“ (Dėmesingas veiksmas), skirtas ne tik mokyti dėmesingo judesio kitus, bet ir patiems tyrinėti bei tobulinti savo fizinę praktiką.

 

Daugiau apie C. Telesfort ir L. Traniso duetą skaitykite čia.

Spektakliai:
  • Šokėja, choreografė - Iškilmingas baleto gala koncertas (Premjera 2024.05.17)
Straipsniai

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.