General Manager
|
|||
|
|
General Manager
|
||||||||
|
|
|
General Manager
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
An opera in 3 acts (2 parts), sung in Lithuanian
Libretto by Jaroslav Kvapil
Libretto translated from the Czech by Vlada Mikštaitė and Aivaras Mockus
Antonín Dvořák’s opera Rusalka is the penultimate and most popular of his ten operas. First staged at the National Theatre in Prague, in 1901, it was then seen as a strong poetic representation of the Czech national spirit and signalled the development of a unique national style of music based on the newly discovered Czech folklore and cultural heritage rather than the influences adopted from the dominant Austro-German musical tradition. However, today's audiences are perhaps more attracted not by the national content of the opera, but by the multi-layered text of the work, which is open to diverse interpretations, and by the strong psychological charge, which is powerfully conveyed in the music drama, born of the imagination of Dvořák‘s genius, about the transformation and the tragic fate of a mermaid plagued by insatiable desire and endless suffering.
The Klaipėda State Music Theatre offered this rarely staged opera in Lithuania to theatre director Gytis Padegimas. According to him, “although the opera was written in 1900, it mentions words that we still repeat today as a revelation: ‘man has distanced himself from nature, has cut off his roots. The topic of ecology is particularly important to me, I have been talking about it since I was young, so it is great that I have found like-minded people in the theatre. The whole opera is set in nature: in the first act it is lush and luxuriant, and in the second act it is already degraded. This is the main idea behind our interpretation of Rusalka, including the development of the plot, the set design and the actions of the soloists on stage.”
Music Director and Conductor
Tomas AmbrozaitisDirector
Gytis PadegimasSet and Costume Designer
Birutė UkrinaitėMakeup Artist / Wig maker
Aira BraždienėVideo artist
Linartas UrniežisLighting Designer
Andrius StasiulisChoirmaster
Vladimiras KonstantinovasChoreographer
Aušra Krasauskaitė2022-02-25
2 hrs. 50 mins. including one interval
Klaipėda State Music Theatre, Sea Hall
€ 10.00, € 15.00, € 25.00, € 35.00
Sponsors
NEWSLETTER
SUBSCRIPTION
SUBSCRIBE
© 2020 Klaipeda State Music THEATRE.
All rights reserved
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Learn moreKlaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai: