The neo-classical ballet Eglė žalčių karalienė (Eglė the Queen of Grass Snakes, 1960) by Eduardas Balsys (1919‒1984) – one of the most influential and seminal figures in Lithuanian music – remains allegedly the most popular and frequently staged contribution to the genre by a Lithuanian composer. In writing his ballet, Balsys drew on the eponymous poem by Salomėja Nėris (1904‒1945) based on a well-known Lithuanian folk tale with many references to the Baltic mythology. Balsys emphasized the mythological elements of this ‘beauty and the beast’ type of a fairy-tale and put the entire gamut of human emotions at the centre of action in this drama of love, betrayal and murder. The story plays out within a colourful orchestration, abounding with contrasting moods and recognisable folk music influences.
At the invitation of the Klaipėda State Music Theatre choreographer Martynas Rimeikis created his dance performance based on Balsys’ ballet music in 1919 to mark the centenary of the composer’s birth. In close collaboration with other members of the creative team, consisting of conductor Modestas Barkauskas, set designer Marijus Jacovskis, costume designer Elvita Brazdylytė and lighting designer Levas Kleinas, he sought to let the music speak for itself and guide his choreographic vision, without projecting modern social issues into this timeless love story evolving around fisherman’s daughter Eglė and her beloved serpent-turned-man Žilvinas. Such cautious and sensitive approach to the classic subject matter allowed shifting the focus from the visual lavishness characteristic of the productions based on fairy tales to more abstract storytelling through dance.
Balsys’ compelling ballet music seems to stand the test of time and is given a new lease on life in this original production that speaks the language of contemporary dance. It was mentioned among the most significant cultural events of the year 2019 in Lithuania and won some important accolades, including two Golden Crosses of the Stage (the most prestigious theatre prize in Lithuania) awarded to Martynas Rimeikis for the best choreography and Julija Stankevičiūtė for the best dance performance.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo
projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10
pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo
agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo
lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479
906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m.
pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB
„Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo
14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities
kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno
kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos
valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies
operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos
metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos,
operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai,
oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas –
rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato
naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose
(gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės
ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo
įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį,
pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir
pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai
neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti
kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne
tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei
režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai,
kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra
(vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi
tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti
susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes,
kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti
kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti
aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio
pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai,
scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą,
intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera
garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad
režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus,
pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų
prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:
modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią
įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės
kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.