General Manager
|
|||
|
|
General Manager
|
||||||||
|
|
|
General Manager
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
A musical extravaganza
“Fire and Water Music,” which will close the programme of the 4th Klaipėda Festival, will remind you of the Baroque-era sumptuous feasts with fireworks, fire-eaters, spectacular scenery and lights, boats on the water, full of musicians, actors and acrobats in disguise, and, of course, the noble guests dressed up in fancy costumes and masks... This concert is defined as a musical extravaganza because, in addition to the musicians of the Klaipėda State Musical Theatre Symphony Orchestra’s brass and percussion sections and the Sonum Brass Ensemble, the Viduramžiai LT company, which puts on some of the finest fire shows in Lithuania, will contribute a fire show produced especially for the festival. Their movement is choreographed by Aušra Krasauskaitė, a former dancer and choreographer of the Klaipėda State Musical Theatre and now the chief choreographer of the State Song and Dance Ensemble “Lietuva.”
“Fire performers are often invited to enliven city festivals and big shows, where they entertain, surprise, and make the audience gasp watching their masterful and dangerous tricks,” the stage director of the show, Karina Novikova, comments. “In this production, they will demonstrate their fakir skills and move on four high towers; so they will be clearly visible to the audience from all sides. And the link between their movement on the podiums will be the dances created and performed by KSMT ballet dancer Daria Verovka.”
The bulk of the musical programme consists of works by the most well-known Baroque composers, such as Handel, Bach, and Charpentier, written for public celebrations, the intimate pleasure of listening, or the calming of the spirit of the nobility, to whom they served. Put in between are modern compositions by the 20th-century Dutch composer and conductor Jan Koetsier and the living American composer and percussionist Peter O'Gorman. The musical programme is being prepared by Egidijus Miknius, conductor and trombonist, leader of the Lithuanian Army Naval Forces Band.
PROGRAMME
Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Suite Music for the Royal Fireworks, HWV 351 (1749); arr. by Elgar Howarth
I. Overture (Adagio – Allegro – Lentement – Allegro)
II. Bourrée
III. La Paix (Largo alla siciliana)
IV. La Réjouissance (Allegro)
V. Menuets I and II
Perf. by the brass and percussion sections of the KSMT Symphony Orchestra
Water Music: Suite No. 2 in D major, HWV 349 (1717); arr. by Andreas N. Tarkmann
I. Overture (Allegro)
II. Alla Hornpipe
III. Lentement
IV. Bourrée
V. Minuet
Perf. by the brass section of the KSMT Symphony Orchestra
Jan KOETSIER (1911–2006)
Air and "Signal" from the Petite Suite for brass quartet, Op. 33/1 (1947; rev. 1957)
Johann Sebastian BACH (1685–1750)
Concerto for organ in D minor, BWV 596 (1713–1714), transcription of Antonio Vivaldi’s Concerto for two violins in D minor, Op. 3 No. 11, RV 565, from L’estro armonico (1711); arr. by David Baldwin for brass quintet
I. Allegretto
II. Allegro – Adagio molto
III. Andante
IV. Allegro
Air from the Pastorale in F major, BWV 590 (~1720); arr. by Sergijus Kirsenka for brass ensemble
Perf. by the Sonum Brass Ensemble: Jonasz Rudolf Dziuba (trumpet), Aretas Baranauskas (trumpet), Egidijus Stanelis (horn), Valentas Marozas (trombone), Sergijus Kirsenka (tuba)
Peter O’GORMAN (*1960)
Fire for percussion quartet (1983)
Perf. by the percussion section of the KSMT Symphony Orchestra
Giovanni GABRIELI (~1557–1612)
"Canzon per sonare duodecimi toni" from the Sacrae Symphoniae (1597); arr. by Robert King for two brass quintets
Perf. by the brass section of the KSMT Symphony Orchestra and the Sonum Brass Ensemble
Marc-Antoine CHARPENTIER (1643–1704)
Prelude (Marche en rondeau) from Te Deum, H. 146 (1692)
Brass and percussion sections of the KSMT Symphony Orchestra, Sonum Brass Ensemble
Director
Karina NovikovaConductor
Egidijus MikniusChoreographer
Aušra KrasauskaitėLighting Designer
Andrius Stasiulis2024-08-14
~1 hr. (without break)
Klaipėda Shiplift
€ 15.00, € 30.00, € 50.00
Sponsors
NEWSLETTER
SUBSCRIPTION
SUBSCRIBE
© 2020 Klaipeda State Music THEATRE.
All rights reserved
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Learn moreKlaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai: