General Manager
|
|||
|
|
General Manager
|
||||||||
|
|
|
General Manager
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
A comic opera in 2 acts (chamber version)
LIbretto by Felice Romani after Eugène Scribe's libretto for Daniel Auber's comic opera Le philtre
L’elisir d’amore, a comic opera by 19th-century Italian composer Gaetano Donizetti, which remains his most-performed opera up to this day. It tells the story of a poor, naive boy named Nemorino (alluding to Latin nemo, which means 'nobody'), hopelessly in love with the beautiful Adina, who enjoys not only the life of a wealthy heiress but also the advances of a different lover every day; about a shy lad's idea to follow Tristan's example and win the love of his own Isolde by drinking the magic potion mentioned in the legend; and about sincere feelings—the real elixir of love—that eventually overcome all obstacles. For almost two centuries, the bel canto arias and duets from The Elixir of Love have made the hearts of opera lovers race in theatres and concert halls around the world, where the tenors' favourite romance of Nemorino, “Una furtiva lagrima”, is still frequently heard today.
Karina Novikova, a young opera director who directed the new production of The Elixir of Love at the Klaipėda State Music Theatre, has conceived a more intimate version of the opera, designed to be performed in small venues, where the connection with the audience is more intimate, and therefore particularly suitable for the theme of love. According to her, “the plot of this 1832 opera sounds as if it were taken from the notes of a contemporary psychotherapist or a Netflix series. It ends happily, but we would hardly like to see a sequel, because everything in the relationship between the hedonist Adina and the romantic Nemorino is very fragile. It was very important for me to find a balance between the entertaining and dramatic elements of comedy, while at the same time highlighting the very sensitive central story.” So the audience is in for an exhilarating evening bursting with strong emotions, bright colours, and comic antics!
AWARDS
Catch the Wave (26/03/2024, Klaipėda) to stage director Karina Novikova and choreographer Daria Verovka for saving the premiere and enhancing the comical nature of Gaetano Donizetti's opera (Challenge of the Year); to Giedrius Gečys for the role of Nemorino (Best Male Opera Soloist of the Year 2023)
Music Director and Conductor
Carmelo Giuseppe LongoAssistant Conductor
Vytautas ValysDirector and set designer
Karina NovikovaCostume Designer
Augustė ZukaitėMakeup Artist / Wig maker
Aira BraždienėChoreographer
Daria VerovkaLighting Designer
Andrej Lavrinovič2023-12-02
~2 hrs. 30 mins. including one interval
Klaipėda State Music Theatre, Lagoon Hall
€ 25.00
Sponsors
NEWSLETTER
SUBSCRIPTION
SUBSCRIBE
© 2020 Klaipeda State Music THEATRE.
All rights reserved
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Learn moreKlaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai: