schema of the Structure of Klaipėda State Music Theatre
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
    • Deputy General Manager
      • Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
      • Economy Department
    • Accounting Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
    • Deputy General Manager
      • Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
      • Economy Department
    • Accounting Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
Deputy General Manager
Accounting Department
Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
Economy Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
Repertoire page event cover image

Klaipėda Festival

08.03

21

30

Dance
REVERB

Buy tickets

A double bill of dance performances by Gaj Žmavc and Douglas Lee (world premieres)

After a break of several years since the 1st Klaipėda Festival, the renewed Klaipėda State Music Theatre Ballet Company returns to the festival’s open-air stage at the Lindenau historic shipyard with two brand new contemporary ballet pieces created especially for this company. It will kick off the programme of the 4th Klaipėda Festival with the world premiere of Reverb – a new double bill featuring choreographies by two internationally renowned dance artists.
Slovenian choreographer Gaj Žmavc, the new Artistic Director of Ballet with the KSMT, says he is happy and privileged to present the entire company as a single organism to the festival audience gathered in the shipyard: “We have named this double bill “Reverb” because we hope that the world premieres of these new dance performances will resonate not only in Lithuania but also wider internationally.” At his invitation, Douglas Lee, a British ballet dancer and choreographer of international repute who has been living and working in Germany for almost three decades, is to present his first work not only in Klaipėda but also in Lithuania.

Audio Unit

My new creation is a piece focused on a larger group of 25 dancers. It is a study of dance structure, which is constantly dissolving and re-establishing itself in different forms through fluid but fast-paced transitions and minimalistic but complex and physically demanding dance language.
The work is delicately drawing on popular corps de ballet images in classical ballet, with exposed lines and robotic precision, which at times dehumanises the individual and draws attention to the beauty of the group as a powerful single organism.
The androgynous costume design, inspired by the high fashion retro styles, wraps up the slick and attractive visual aesthetic of this performance. Choreographer has also contributed the original soundtrack, written for harpsichord, strings, and percussion.

Gaj Žmavc

Callisto

Callisto is an abstract dance piece for nine dancers. Inspired by ideas, dreams and visions of the sea, the dance reverberates with its different movements and properties.
Callisto is one of Jupiter’s moons. It was discovered by Galileo Galilei and named after a nymph from the Greek Myth who was a spirit of nature. It is believed to have a secret sea hidden under its outer solid layer. Thus, the ballet aims to combine the imagery of water, and the spirit of the sea, and to project it onto the futuristic landscape in a world once shrouded in mystery.
The audience is transported to the icy expanses of Callisto where the surface ripples with the ebb and flow of an enigmatic population. The dancers embody the very essence of water and the alien rituals of these other worldly population. Their movements are sometimes fluid, mirroring the undulating currents of the sea, but they are also dynamic, reflecting the machinations of the electronic score. The piece explores the theme of ceremony and custom through the rituals and interconnectedness of life.
The score, “Hydræia,” crafted with a blend of vintage analogue synthesizers and modern digital processing, illuminates the vast waters of “Callisto,” with waves of boundless reverb.

Douglas Lee

Choreographer, Composer and Costume Designer

Gaj Žmavc

Choreographer and Costume Designer

Douglas Lee

Composer

Nicolas Sávva

Makeup Artist

Aira Braždienė

Lighting Designer

Andrius Stasiulis

Information:

Date of premiere:

2024-08-02

Location:

Klaipėda Shiplift

Price:

€ 30.00, € 50.00, € 70.00

Start
30 min.
I Part end
30 min.
break
II Part beginning
30 min.
End
Cast
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
Ballet Company of the KSMT

Sponsors

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Learn more

Subscription

Events & tickets

  • Genre: Opera

    Date: 2024-12-05

    Time: 18:30

    Quantity:
    Section / price :

Payment type *
I want a Newsletter


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.