2 veiksmų muzikinė komedija, atliekama lietuvių kalbą
Libreto ir dainų tekstų autorius Dan Goggin (į lietuvių k. vertė Vytautas Virganavičius jaun.)
Muzikinė komedija „Šounuolynas“, kurios premjera 1985 m. gruodžio 12 d. įvyko Niujorko Brodvėjaus „Cherry Lane“ teatre, o 1987 m. kovo 23 d. – Londono „Fortune“ teatre, sulaukė neįtikėtinos komercinės sėkmės. Kompozitoriaus ir libretisto Dano Goggino muzikinė komedija JAV iš karto pelnė „Outer Critics Circle“ apdovanojimus už geriausią Brodvėjaus miuziklą, libretą, muziką ir pastatymą.
„Šounuolynas“ – tai komiška vienuolių gyvenimo istorija, priverčianti plačiai nusišypsoti. Hobokeno mažųjų seserų ordino vienuolyne įvyksta nelaimė – nuo Dievo tarnaitės Julijos išvirtos svogūnienės apsinuodija ir miršta beveik visos seserys. Negandos išvengusios vienuolės nusprendžia surengti paramos šou ir surinkti lėšų mirusių seserų laidotuvėms. „Šounuolyno“ talentų šou, vienuolių pasirodymai ir komiškos interliudijos tiesiog pulsuoja linksmybėmis! Autoriaus žodis Reikšmingą dalį savo gyvenimo praleidau tarp vienuolių. Tie metai paliko nemažai gražių prisiminimų. Parašiau miuziklą „Šounuolynas“, nes norėjau, kad ir kiti sužinotų, kas yra vienuolyno humoras. Kad ir kaip neįtikima jums tai atrodys, visos miuzikle veikiančios Hobokeno mažųjų seserų ordino vienuolės yra asmenybės iš tikro gyvenimo. SESUO MARIJA REGINA yra tipinė vienuolyno vyresnioji (motinėlė). Tiesa, ji turi šiek tiek antsvorio. Bet tai visai netrukdo būti ekspresyviai ir sąmojingai. Labai įnirtingai mėgina įtikinti aplinkinius, kad yra griežta, bet beveik niekas tuo netiki. SESUO MARIJA HUBERTA – švelni asmenybė, visada stengiasi būti supratinga diplomatė. Jos pareiga – į vienuolyną naujai įstojusias vienuoles išmokyti pagrindinių taisyklių. Suprantama, kodėl tikisi būti kitų gerbiama. Bet jei ateina laikas atsipalaiduoti, jos ilgai raginti nereikia. SESUO ONA ROBERTA yra labai geros širdies ir įžvalgi vienuolė. Ją ypač myli vaikai, nes ji moka nusileisti iki jų lygio. Be to, yra labai gabi. SESUO MARIJA AMNEZIJA – nekaltumo įsikūnijimas. Nieko neprisimena apie savo praeitį. Vaikiškai džiaugiasi kiekviena nauja diena. SESUO MARIJA LEONARDA prieš įstodama į vienuolyną buvo profesionali baleto šokėja. Visada mielai dalijasi savo talentu. Kadangi vis dar jauna, ji labai jautri, lengvai pažeidžiama, ją nesunku išvesti iš kelio. Prieš spektaklį ir per pertrauką seserys vaikšto kur nori: tarp žiūrovų, ant scenos ir pan. Juk tai – jų valdos, vienuolės čia jaučiasi šeimininkės. Kaip namie jos jaučiasi ir vykstant spektakliui. Librete minima, kad veiksmas vyksta scenoje, kuri paruošta miuziklui „Džiaze tik merginos“, ir groja mažas orkestras. Bet vienuolės galėtų savo paramos šou surengti ir bažnyčios rūsyje, kur nebūtų jokių dekoracijų ir akomponuotų paprastas pianinas. „Šounuolynas“ – tai miuziklas visiems!
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo
projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10
pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo
agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo
lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479
906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m.
pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB
„Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo
14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities
kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno
kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos
valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies
operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos
metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos,
operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai,
oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas –
rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato
naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose
(gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės
ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo
įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį,
pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir
pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai
neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti
kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne
tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei
režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai,
kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra
(vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi
tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti
susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes,
kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti
kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti
aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio
pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai,
scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą,
intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera
garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad
režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus,
pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų
prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:
modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią
įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės
kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.