Koncertas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti
Metų pradžioje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciškai rengia koncertą, kuriuo kasmet pažymimas Klaipėdos sukilimas (sausio 15 d.), atvėręs kelius įteisinti Klaipėdos krašto priklausomybę Lietuvai. Metų pradžia taip pat kaskart tampa ir proga pristatyti ambicingas teatro simfoninio orkestro, choro bei solistų parengtas koncertines programas, žyminčias teatro kolektyvų profesinio augimo etapus. Teatro vyriausiasis dirigentas ir koncerto programos sudarytojas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs: jo vadovaujamo orkestro patirtis ir branda leidžia imtis vis sudėtingesnių kūrinių partitūrų ne vien iš muzikinio teatro repertuaro.
Šiame koncerte tokiomis partitūromis šįsyk taps trijų Baltijos kraštų kompozitorių kūriniai, atskleidžiantys plačią stilistinę nacionalinės kūrybos paletę – nuo XX a. pradžioje vyravusio tautinio romantizmo dvasioje sukurtų latvių kompozitoriaus Emilio Darzinio „Melancholiško valso“ ir estų kompozitoriaus Juhano Aaviko Siuitos estų liaudies dainų temomis iki lietuvių liaudies dainų motyvais grįstų lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškų variacijų“ ir jo mokinės, šiuo metu vienos žinomiausių pasaulyje šiuolaikinės lietuvių orkestrinės muzikos kūrėjų Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“.
Koncerto programoje taip pat bus atiduota duoklė progai ir krašto istorijai: skambės neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu laikoma Stasio Šimkaus patriotinė daina „Lietuviais esame mes gimę“, tik šįkart su Vladimiro Konstantinovo sukurta įžanga, taip pat trys šio kompozitoriaus ir teatro vyriausiojo chormeisterio sukurti fragmentai iš istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera Klaipėdos elinge praėjusią vasarą buvo įspūdingai pažymėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Kad tik atgavusi Klaipėdą Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe primins koncerto programą vainikuojantis kūrinys – Felixo Mendelssohno koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“. Šį retai koncertuose skambantį programinį kūrinį įkvėpė du kontrastingos nuotaikos Johanno Wolfgango von Goethe’s eilėraščiai, kuriuose iš pradžių jūreivį gąsdina mirtina, siaubinga jūros ramuma be vėjo, o vėliau, ėmus pūsti palankiam vėjeliui, pagaliau atgimsta viltis pasiekti kelionės tikslą...
Atėję pasiklausyti šio koncerto, palinkėkime naujaisiais metais laimingo vėjo sau, savo miestui, savo kraštui, o sykiu ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po penkerių metų klajonių svečiose scenose jau netrukus galės sugrįžti į savo tikruosius namus.
PROGRAMA
Vladimiras KONSTANTINOVAS (g. 1958)
„Jau aušt aušružė“ chorui ir simfoniniam orkestrui (2022)
Stasys ŠIMKUS (1887–1943)
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, ž. Jurgio Zauerveino (1908)
Atlikėjai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras
Vladimiras KONSTANTINOVAS (g. 1958)
Ištraukos iš istorijų operos „Klaipėda“: II v. 6 paveikslo įžanga, 8 paveikslas; epilogas
Atlikėjai: Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras
Bronius KUTAVIČIUS (1932–2021)
„Dzūkiškos variacijos“ styginiams ir fortepijonui (1974)
Atlikėjai: Aurelija Dovydaitienė (mecosopranas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras
Žibuoklė MARTINAITYTĖ (g. 1973)
„Millefleur“ simfoniniam orkestrui (2018)
Juhan AAVIK (1884–1982)
7 dalys iš Siuitos estų liaudies dainų temomis, op. 42 (1936)
1. „Kai aš mažas buvau“ (Kui mina alles noor veel olin)
2. „Mano brolelis – tiesus medelis“ (Minu veli virvipuu)
3. „Kartą sėdėjau, dūmojau“ (Kord mõtetes istus)
4. „Oi aš jaunas bernužėlis“ (Oh mina väike mehekene)
5. „Gegutės pasveikinimas“ (Käo teretamine)
6. „Negaliu tylėti“ (Ei saa mitte vaiki olla)
8. „Kaimo šokis“ (Küla tants)
Emīls DĀRZIŅŠ (1875–1910)
„Melancholiškas valsas“ (Melanholiskais valsis) simfoniniam orkestrui (1904)
Felix MENDELSSOHN-BARTHOLDY (1809–1847)
Koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“ (Meerestille und glückliche Fahrt), op. 27 (1828)
Koncerto vedėjai: Beata IGNATAVIČIŪTĖ, Giedrius GEČYS
