Antanas Jasenka

Antanas Jasenka (g. 1965 Kėdainiuose) yra žinomas elektroninės, elektroakustinės, akademinės muzikos kompozitorius ir tapytojas. Pradėjo mokytis fortepijono iš pradžių Kėdainių muzikos mokykloje, paskui Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), privačiai mokėsi kompozicijos pas Algimantą Kubiliūną (1983–1986). Nors įstojo studijuoti fortepijono tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), pasirinko kompozicijos studijas pas prof. Osvaldą Balakauską (1989–1991). Šiam išvykus į Paryžių dirbti LR ambasadoriumi Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, 1994 m. baigė prof. Vytauto Laurušo kompozicijos klasę. 1993–1995 m. Lietuvos radijuje vedė laidą „Nauja muzika“. 1996–2001 m. dėstė kompoziciją B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, 2001–11 m. – Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Buvo vienas iš 2001 m. įkurto ir šiuolaikinio tarpdisciplininio meno kūryba bei sklaida besirūpinančio „Naujosios muzikos komunikacijos centro“ iniciatorių. Nuo 2011 m. dėsto elektroninės muzikos atlikimą ir kompoziciją Kauno technologijos universitete; nuo 2020 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir šokio fakultete; docentas. Buvo vienas iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių.

Savarankišką kūrybinę veiklą A. Jasenka pradėjo koncertiniais kūriniais akustiniams instrumentams, tačiau gan greitai išgarsėjo ne tik nacionalinėse, bet ir tarptautinėse muzikos scenose kaip elektroninės ir elektroakustinės muzikos kūrėjas, garso menininkas. 1992–1995 m. jis buvo vienas iš festivalio „Jauna muzika“ įkūrėjų, o 2010–2015 m. – šio festivalio meno vadovas. Jo kūryba nuolat skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose nuo Kyjivo iki Niujorko. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su garso, vaizdo ir teksto menininkais. Jis dalyvavo įvairiuose leidybiniuose, multimedijos projektuose užsienyje su tokiais žymiais menininkais kaip Ralf Wehowsky, The Hafler Trio, Artemij Artemjev, taip pat su Lietuvos menininkais Dariumi Čiuta, Atrac, Orlandu Narušiu, ad_OS, Džiugu Katinu ir kitais. Jo elektroninės kūrybos yra išleidusios įvairios Europos ir JAV leidybinės kompanijos. Nuo 2008 m. jis yra kompozitorių kvarteto „Diissc Orchestra“ (drauge su Jonu Jurkūnu, Martynu Bialobžeskiu ir Vytautu V. Jurgučiu) narys. Tais pačiais metais išleistas debiutinis šios grupės albumas „D.O.“ (bendras penkių kompozitorių darbas, tarp jų ir Antano Jasenkos kūrinys „Minų laukas“) pelnė Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą už geriausią elektroakustinės muzikos kūrinį.

Lygiagrečiai akademinei ir elektroakustinei kūrybai A. Jasenka nuo pat savo karjeros pradžios kuria muziką teatrui – dramos, šokio, lėlių ir objektų spektakliams. Jis yra bene produktyviausias lietuvių teatro kompozitorius, kuriantis konceptualų spektaklių garsinį dizainą ir šią kūrybą suvokiantis kaip vieną iš tarpdisciplininio meno rūšių. Pasak A. Jasenkos, į muziką teatrui jis stengėsi įdiegti patirtį dirbant su elektronine, kompiuterine muzika, dėl to ji XX–XXI a. sandūroje skambėjo smarkiai kitaip nei daugelio kitų lietuvių kompozitorių kuriama muzika teatrui. Bendradarbiaudamas su įvairiais režisieriais Lietuvos ir užsienio teatruose, nuo 1990 m. jis sukūrė muziką bemaž šimtui spektaklių, daugiausia sukurtų tokių režisierių kaip Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Gytis Padegimas, Yana Ross, Albertas Vidžiūnas, Jacekas Malinowskis, Ewa Piotrowska, choreografų Birutės Letukaitės, Vangelio Legakio ir Agnijos Šeiko ir daugelio kitų. Kompozitoriaus kūryba teatrui įvertinta premijomis Lietuvoje ir Lenkijoje: jis yra trijų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas (2010, 2012, 2018) už muziką spektakliams „Vieną vasaros dieną“ (rež. Albertas Vidžiūnas) ir „Vienos krūties istorija“ (rež. Artūras Žukauskas; abu 2009), „Miranda“ (rež. Oskaras Koršunovas) ir „Alisa stebuklų šalyje“ (rež. Ewa Piotrowska, abu 2011), „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina, 2017; drauge su kūrybine grupe Teatro vaikams ir jaunimui kategorijoje); tituluotas 2015 m. Varšuvos teatro susitikimų festivalio geriausiu kompozitoriumi už muziką spektakliui „Berniukas ir laimė“ (rež. Jacekas Malinowskis, 2015) ir apdovanotas dviem „Fortūnos“ statulėlėmis (2016, 2017) už „Dryžuotą operą“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, 2015) ir už muzikinius sprendimus Birutės Letukaitės šokio spektakliams „Sekretas“, „Labirintas“, „Godos“ (Šokios teatras „Aura“, 2016).

Jo kūrybos sąraše – operos „Princas Triukšmutis“ (1997), „Dryžuota opera“ (2015) ir „Dievo dažnis yra 50 Hz“ (2020), vienaveiksmis baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ (2019), dviejų veiksmų baletas „Pradžioje nebuvo nieko“ (2023) ir dviejų veiksmų baletas „Legenda“ (2024), muzika „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ I daliai „Sukilimas“ (2022), septynios simfonijos, kūriniai solo instrumentams, kameriniams ansambliams, vokalui, chorui, elektroakustinė muzika. Kompozitoriaus kūryba apdovanota Lietuvoje ir užsienyje: už kūrinį „Āryas“ sopranui ir mušamiesiems jam skirta „Tylos“ premija (1994), už „Senovines giesmes“ karilionui – LKS Muzikos fondo II premija (1995), už kūrinį „Ambient“ – F. Schuberto draugijos organizuoto naujų kūrinių konkurso II premija (1998), o 2002 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse jo kompiuterinės muzikos albumas „Deusexmachina“ laimėjo prizą kaip geriausias elektroakustinis kūrinys.

Kompozitorius taip pat reiškiasi žodine kūryba (rašo tekstus savo kūriniams, yra išleidęs poezijos knygą) ir tapyba. Nors tapyti dar vaikystėje, fortepijono mokytojai Olgai Lukšienei pasiūlius nupiešti tribalses fugas spalvomis, tačiau ilgą laiką tai tebuvo hobis. Pirmąją personalinę parodą „Pradžioje nebuvo nieko“ (galerija „BTL“, Balstogė, Lenkija) menininkas pristatė tik 2019 metais ir nuo tol jau surengė keliolika personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2022 m. jo darbų parodą „Šv. Jono galva už du gramus kokaino“ galėjo pamatyti Baroti galerijos lankytojai Klaipėdoje.

Daugiau informacijos:
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/jasenka/